Laisvojo universiteto idėja atskrido į Joniškį

Iš Laisvasis universitetas.

17:54, 2010 sausio 23 versija naudotojo Pocka (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pirmasis LUNI užziėmimas Joniškyje
Pirmasis LUNI užziėmimas Joniškyje

Joniškį pasiekė pusantrų metų Lietuvoje veikiančio Laisvojo universiteto, skatinančio savišvietą, idėja. Lektoriai joniškiečiams pasakojo, kad laisvas universitetas yra tik tas, kuris nepriklauso nuo valdžios, verslo struktūrų, jame visi — dėstytojai ir studentai — lygūs, tačiau šis universitetas diplomų neduoda.

Buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Pocevičius joniškiečiams pasakojo apie neformalių savišvietos iniciatyvų istoriją ir ragino patiems kurti Laisvojo universiteto fakultetą Joniškyje. 7 fakultetai per trumpą Universiteto pusantrų metų gyvavimo istoriją jau spėjo įsisteigti Alytuje, Klaipėdoje, Kuršėnuose, Panevėžyje, Kaune ir kituose miestuose.

Šiame universitete nereikia mokėti už mokslą, jis nepriklauso nei nuo valdžios, nei nuo verslo struktūrų, neturi rektoriaus ir visi įsteigti padaliniai yra lygūs, mokymo programa sudaroma bendru susitarimu, dėstytojų ir studentų santykiai lygiaverčiai, nes jie gali apsikeisti vietomis: kas šiandien lektorius, rytoj gal bus studentas arba — atvirkščiai.

„Dažnai tarp dėstytojų ir studentų atsiveria bedugnė, kuri lieka neperžengiama. Pats dirbau Vilniaus universitete ir jausdavausi nejaukiai, kai manęs studentai bijodavo, ypač — vis labiau artėjant egzaminui. Mums primetamas kompetencijos mitas, kad vieni kažką žino, o kiti nieko neišmano. Dažniausiai mokinys tik kartoja išgirstas mintis ir tuo didžiuojasi, universitetai gamina vienodus specialistus“, — sakė Darius Pocevičius.

Pasak jo, Laisvojo universiteto idėja Lietuvoje įgavo realų pavidalą po to, kai daugeliui studentų teko mokėti už mokslą ir ne visi pajėgė išsilaikyti šioje „krepšelizacijos“ sistemoje. 2008 metų rugsėjo 11-ąją Vilniuje buvo įkurta kitokia, laisva nuo naujųjų reformų ir nuo pačios tradicinio universiteto disciplinos erdvė, kurioje nuolat vyksta įvairūs užsiėmimai. Studentai renkasi ten, kur juos įsileidžia nemokamai, dėstytojai paskaitas skaito taip pat be užmokesčio.

Šis universitetas diplomų neduoda. Jis suteikia galimybę savišvietai. Jame gali mokytis skirtingo amžiaus žmonės. Pasak D. Pocevičiaus, Laisvojo universiteto apraiškos siekia senovės Graikiją, o Lietuvoje tokio pobūdžio pirmaisiais dariniais galima vadinti spaudos draudimo metais įsikūrusias daraktorių mokyklas.

Pirmasis LUNI užziėmimas Joniškyje (kairėje —  lektorius D. Pocevičius)
Pirmasis LUNI užziėmimas Joniškyje (kairėje — lektorius D. Pocevičius)

Antrasis lektorius Robertas Bartašius joniškiečiams kalbėjo apie nuosavo būsto patologiją, kuria serga daugelis lietuvių, ir siūlė nuo jos išsigydyti tiesiog imant ir pačiam susirenčiant pastogę.

Robertas Bartašius mano, kad žmonės apsigauna, imdami paskolas ir už jas įsigydami būstą. Jie sako turintys namą ar butą, tačiau iš tiesų, kol mokės bankui, neturės būsto dar 30 metų. Todėl geriau statytis nedidelį ekonomišką namuką savo jėgomis. Didelis namas žmogų atskiria nuo sociumo, nuo kitų žmonių.

Statant būstą galioja 10 procentų taisyklė: namą pastatysi už 10 procentų lėšų, o likusieji 90 procentų paprastai išleidžiami būsto pagerinimui.

Atvykti į Joniškį Laisvojo universiteto atstovus pakvietė buvęs pedagogas Vytautas Antanaitis su bendraminčiais, kuris idėja kurti Joniškyje tokios mokymo įstaigos padalinį užsikrėtė, perskaitęs interviu su iniciatyvinės grupės nariu ir radęs daugiau informacijos internete.

Loreta RIPSKYTĖ

„Šiaulių kraštas“, 2010 m. sausio 23 d.