LUNI lektorė D. Marcinkevičienė: „Šiandien gyvename lietuvių šeimos aukso amžiuje“

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dalia Marcinkevičienė
Dalia Marcinkevičienė

Laisvajame universitete (LUNI) antradienį, lapkričio 24 d., kalbėsimės apie lietuviškos šeimos istoriją. LUNI lektorės pozicijas užims Vilniaus universiteto profesorė Dalia Marcinkevičienė, vadovaujanti ir Lyčių studijų centrui. Pagrindinis jos tyrinėjimo objektas – šeimos ir moterų istorija Lietuvoje ir Rytų Europoje XIX-XX a.

Yra manančių, jog XIX ar XX amžiuje šeimos buvo daug stabilesnės, nebuvo nei tiek skyrybų, nei „gyvenimo susimetus“ apraiškų, o dabar „tradicinei“ šeimai ar šeimos institucijai apskritai ateina galas. Ar iš tikrųjų taip? Pakalbėsime apie nuolat besikeičiančias šeimos sampratas, visuomenės požiūrį į skyrybas, vienišų motinų ir nepilnose šeimose augančių vaikų padėtį prieš 100, prieš 50 metų ir dabar. Žmones, idealizuojančius tvirtą ir dorovingą „smetoninę“ šeimą, turėtų sudominti lektorės mintys apie nesantuokinius vaikus, vadinamuosius „benkartus“:

„XIX amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus pradžioje užfiksuota nepaprastai mažai nesantuokinių vaikų, pagimdytų vienišų motinų. Lietuvių visuomenėje tokie vaikai nebuvo toleruojami ir vieniša motina neturėjo kito kelio kaip Veronika, įamžinta Antano Vienuolio apsakyme „Paskenduolė“. Dažniausiai toks vaikas negimdavo arba pati motina jį nusižudydavo. O jeigu jau jis atsirasdavo šiame pasaulyje, tai neišnešiotas, mažas it žiurkė, kaip sakė Žemaitė, ir toks silpnas, kad būtinai numirdavo. O jei nenumirdavo, tai būdavo ujamas visų vaikų, kol galų gale vis tiek nesulaukdavo kokio penktojo gimtadienio.“

Ypatingą dėmesį lektorė skirs ir lietuvių šeimas ištikusiam šokui sovietiniu laikotarpiu, kada visos darbingo amžiaus moterys privalėjo dirbti valstybės mokamą darbą toli nuo namų ir nebuvo jokių pogimdyminių atostogų. D. Marcinkevičienė itin skeptiškai žiūri ir „laimingą vaikystę bei motinystę“ sovietmečiu.

Taigi kritiškai vertindama šeimos gyvenimą ankstesniais laikotarpiais, LUNI viešnia VU profesorė Dalia Marcinkevičienė teigia: „Jei reikėtų pasakyti, koks lietuvių šeimos aukso amžius, visiškai nedvejočiau, kad jis yra dabar“.

Diskusija apie lietuviškos šeimos sampratas ir jų kaitą istorijos procese kalbėsimės lapkričio 24 d., antradienį, 18:00 val., klube „Satta“, kuris įsikūręs Vilniaus g. 16, Vilniuje.

Laisvasis universitetas – tai nevalstybinis ir neprivatus savišvietos tinklas, paremtas tik žmonių iniciatyva ir noru, kad abejinga ir susvetimėjusi visuomenė taptų jaukia bendruomene. Universitete be rūmų, kuris gali išdygti bet kur, kalbamės įvairiomis aktualiomis temomis, keičiamės patirtimi, nuomonėmis, žiniomis bei praktiniais įgūdžiais. Kiekvienas (-a) norintis (-i) įgyti žinių, bet ne diplomą, pasidalinti savo žiniomis ir patirtimis ar tiesiog paklausyti kitų, yra mielai laukiamas (-a) Laisvajame universitete. Įėjimas į LUNI paskaitas visada laisvas.

Daugiau informacijos galite rasti svetainėje www.luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis ir radijo laidos „LUNI valanda“ per Start FM internetiniu adresu www.startfm.lt .

LUNI iniciatyvinė grupė Vilniuje

2009 11 22


Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

Aptarimas:LUNI lektorė D. Marcinkevičienė: „Šiandien gyvename lietuvių šeimos aukso amžiuje“