2009 09 22 LUNI Vilnius. Ugnė Marija Andrijauskaitė. Dabartinė gyvūnų padėtis. Ar iš tiesų viskas yra taip, kaip atrodo?

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką


Per 2009-2010 mokslo metų rudens semestrą Laisvajame universitete (LUNI) bus surengtas kursas „Gyvūnų teisės: teorija ir praktika“. Kurso vadovai:

Ugnė Marija Andrijauskaitė - anarchistė, veganė, judėjimo už gyvūnų teises aktyvistė, iniciatyvinės grupės "Gerbk gyvūnų teises!" narė

Linas Didvalis - VDU studentas, gyvūnų teisių judėjimo aktyvistas, ekologijai bei žmogaus ir gyvūnų teisėms skirto blogo http://gyventisamoningai.lt/ bendraautorius.

Kursas susidės iš 4 užsiėmimų, kurie vyks kartą per mėnesį:

1. „Dabartinė gyvūnų padėtis. Ar iš tiesų viskas yra taip, kaip atrodo?“ (lektorė Ugnė Marija Andrijauskaitė)

2. „Gyvūnų teisių filosofija“ (lektorius Linas Didvalis)

3. „Mitybos įpročiai aplinkai“ (lektorė Ugnė Marija Andrijauskaitė)

4. „Veganiškas gyvenimo būdas“ (lektorius Linas Didvalis)

Kurso klausytojai bus supažindinami su gyvūnų teisių samprata iš teorinės ir iš praktinės pusės. Paskaitose lektoriai pristatys žinomų Vakarų mąstytojų požiūrį į žmonių elgesį su gyvūnais ir pateiks pagrindinius teorinius gyvūnų teisių filosofijos pagrindus. Taip pat bus kalbama apie dabartinio žmonių elgesio su gyvūnais problemas mitybos, aprangos, mokslo, pramogų srityse bei galimas alternatyvas, kurias kiekvienas gali rinktis savo kasdieniame gyvenime. Lankydami šį kursą sužinosite ir apie mitybos įpročių įtaką aplinkai - turbūt daugelis faktų, kuriuos išgirs klausytojai, sugriaus nemažą dalį įsitikinimų apie ekologiją ir ekologišką gyvenimo būdą.

Be abejonės, LUNI studentai nebus paliekami tik su teorinėmis žiniomis ir finalinėje paskaitoje bus supažindinami su praktine gyvūnų teisių išraiška - veganišku gyvenimo būdu, augaline mityba. Pagrindinis kurso tikslas - suteikti objektyvią informaciją apie gyvūnų teises bei praktinį jų pritaikymą kasdienybėje.

Pirmasis kurso užsiėmimas įvyks 2009 m. rugsėjo 22-ąją, antradienį. Ugnė Marija Andrijauskaitė kalbės apie dabartinę gyvūnų padėtį ir mėgins atsakyti į klausimą „Ar iš tiesų viskas yra taip, kaip atrodo?“

Ugnė Marija Andrijauskaitė
Ugnė Marija Andrijauskaitė

Dabartinė gyvūnų padėtis. Ar iš tiesų viskas yra taip, kaip atrodo?

Ar pienas gaunamas iš reklamose besišypsančių karvučių? Ar iš tiesų dailiai papuošta cirko beždžionėlė taip noriai mina dviratį? Paskaitoje lektorė pristatys ne tik įvaizdžius, kuriuos kuria gyvūnus naudojančios pramonės šakos, bet ir nuo tų įvaizdžių dažnai radikaliai besiskiriančią tikrovę. Bus pristatytos įvairios sritys, kuriose gyvūnai naudojami žmonių reikmėms, pateiktas neretai prieštaringas jų vertinimas. Tuo pačiu klausytojai sužinos, iš kur atsiranda daugumos mūsų valgomas maistas, dėvimi rūbai ar naudojama kosmetika. Bus apžvelgta aktyvistų gauta medžiaga iš cirkų bei zoologijos sodų, kuriuos taip mėgsta vaikai ir suaugusieji. Siekiama, jog paskaita būtų interaktyvi, klausytojai skatinami pasisakyti ir diskutuoti.

Apie sadistinį elgesį su gyvūnais

Įsivaizduokime, kad egzistuoja toks bjaurus žmogus, pavadinkime jį Simu Sadistu, kuris savo laisvalaikį leidžia kankindamas šunis - jis mėgsta tai daryti degindamas juos litavimo lempa. Akivaizdu, kad šuniui sukeliamos siaubingos kančios – jis kaukia iš skausmo, bando ištrūkti ir pabėgti. Jeigu mes paklaustume, kodėl jis taip elgiasi, sulauktume vienintelio atsakymo - kad tai jam suteikia malonumą. Dabar savęs paklauskime: kaip mes tai vertiname? Sąmoningai mąstantys žmonės atsakytų, kad toks Simo elgesys yra labai blogas ir neleistinas. Bet kodėl jis blogas? Dauguma pasakytų, kad dėl to, jog šuo jaučia skausmą, supranta, kad jį kankina ir siekia to išvengti. Be to, taip kankinti nėra jokios būtinybės, Simui tai nėra gyvybiškai svarbu ir jis gali linksmintis kitokiais, kančių kitiems nesukeliančiais būdais. Tikriausiai niekas nesiginčys, jog neturėtų būti kankinami ne tik šunys, bet ir katės, kiaulės, karvės, vištos ar bet kurie kiti gyvūnai. Kad ir kuriam iš jų būtų sukeliamas skausmas, mes būtume tiek pat sukrėsti ir to nepateisintume. Tad galiausiai galima sakyti, kad toks kankinimas, kurį gyvūnui sukelia Simas Sadistas, mums atrodo visiškai nebūtinas ir niekas neturėtų taip elgtis.

Jeigu dauguma žmonių sutinka su aprašyta situacija (spaudoje galime perskaityti straipsnius, smerkiančius gyvūnų kankintojus; yra išleisti įstatymai, pagal kuriuos tokie žmonės baudžiami, ir pan.), kodėl pradėjus kalbėti apie mėsos, pieno ir kiaušinių valgymą viskas staiga pasikeičia? Kodėl sutinkama su tuo, kad negalima gyvūnų kankinti dėl savo malonumo, bet tuo pačiu metu pateisinamas gyvūnų kankinimas ir žudymas dėl maisto, kuris visiškai nebūtinas? Kaip yra įrodę milijonai viso pasaulio veganų, įmanoma gyventi sveiką, aktyvų ir kūrybos kupiną gyvenimą nenaudojant jokių gyvūninių produktų. Turint galvoje, kad mėsa, pienas ir kiaušiniai nėra žmogui gyvybiškai būtini, jų naudojimui pateisinti sugalvojama įvairių priežasčių: kad tai tradicija, įprotis arba, kad tai skanu ir valgant jaučiamas malonumas. Kaip bebūtų, nė viena iš šių priežasčių nėra pakankama pateisinti žudymą. Jeigu gyvūnų valgymą ir galima kartais pavadinti tradicija, tai dar nieko nepasako apie tokio elgesio moralumą. Iš istorijos žinome, kad vergovė ar moterų teisių nebuvimas taip pat buvo laikomi „tradiciniais“ ar „natūraliais“ dalykais, tačiau dėl to šitoks elgesys netampa priimtinesnis. Įpročio tokiam maistui buvimas arba malonumas, kurį kai kurie žmonės jaučia valgydami gyvūnus ar jų produktus, yra ne ką geresni pasiteisinimai, nei pateikti Simo Sadisto, kuris gyvūnus kankina būtent dėl malonumo. Nepaisant visų šių argumentų alogiškumo, gyvūnų laisvės suvaržymas, jų nužudymas ir suvalgymas vertinamas kaip visiškai normalus veiksmas, nors tuo pačiu metu bjaurimasi žmogumi, kuris nori deginti ir kankinti gyvūną.

Šioje vietoje kai kurie paprieštaraus, kad Simas tikslingai kankina gyvūnus, kai tuo tarpu dėl maisto auginamiems gyvūnams skausmas nėra sukeliamas tam, kad jų kančiomis būtų mėgaujamasi. Tiesa, jie nėra kasdien deginami litavimo lempomis, tačiau patiria įvairų kitokį išnaudojimą: nereta praktika yra gyvūnus kastruoti, nuraginti, atskirti jauniklius nuo motinų, laikyti dideliais kiekiais mažose patalpose ar garduose, kur jie negali net pamatyti saulės šviesos. Visa tai tik dalis to, ką vykdoma gyvulininkystės pramonės srityje. Be to, kad ir kaip besistengtume gerai elgtis su gyvūnais juos augindami, negalime gauti humaniškos ir „laimingos“ mėsos, nes kiekvienas gyvūnas, kad ir kaip norėtų gyventi, galiausiai vis tiek nužudomas. Taigi nors galima sakyti, kad dėl maisto auginami gyvūnai nėra kankinami tik tam, kad juos kankinti, to vistiek negalima pateisinti, nes žmonėms gyvūninių produktų valgymas tiesiog nebūtinas. Mes galime visai nesunkiai nustoti valgyti mėsą, kiaušinius ar pieno produktus, tapti veganais ir neprisidėti prie gyvūnų kankinimo bei žudymo. Kaip kad galime gyventi nekankindami gyvūnų juos degindami, lygiai taip pat galime gyventi ir nežudydami jų maistui ar kitokiems tikslams. Abiem atvejais tereikia noro ir supratimo, kad joks malonumas ar tradicija nepateisina skausmo sukėlimo ir gyvybės atėmimo.

Įdomi detalė: tikrame pasaulyje Simas būtų nubaustas už gyvūnų kankinimą, nebent įsidarbintų skerdykloje, kurioje darydamas panašius dalykus tiesiog dirbtų savo darbą ir net gautų atlyginimą.

Pagal Gary Francione bei Bob ir Jenna Torres medžiagą parengė Linas Didvalis

Nuorodos:


Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

Laura rašė ...

Super, kad veganizmo ir gyvūnų teisių srityje Lietuvoje kažkas organizuojama!

--Laura 22:58, 2009 rugsėjo 13 (UTC)

Straipsniai Vikipedijoje...

Tema aktuali, įdomi, verta didesnio dėmesio. Jei išmanot ką nors daugiau apie tai, tai lietuvių k. Vikipedijoje Jūs esate laukami :-) iki, --Brox 22:34, 2009 rugsėjo 14 (EEST)

tomas rašė ...

smagu

--tomas 14:56, 2009 rugsėjo 22 (UTC)

a. rašė ...


frazės, kurias vegetarui (veganui) tenka vartoti dažniausiai:

   * Taip, aš valgau.
   * Taip, aš nebadauju.
   * Ne, aš nealpstu.
   * Taip, man su protu viskas gerai.
   * Ne, mėsos aš nenoriu.
   * Juk sakiau, kad man su protu viskas gerai.
   * Taip, man mėsa nepatinka.
   * Ne, aš netaupau.
   * Paskutini kartą kartoju: su protu man viskas gerai.
   * Aš ne keistas.
   * Ne, aš nekliedžiu.
   * Aš nebandau pasirodyti…
   * … Ir man su galva viskas gerai.
   * Tau to paties…

šaltinis : http://kitamepasaulyje.blogas.lt/svarbiausios-frazes-bunant-vegetaru-1.html

--a. 18:40, 2009 spalio 5 (UTC)