2009 01 29 LUNI Vilnius: Stanislovas Tomas. Riaušių istorija: teisinė padėtis

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Apie autorių

Stanislovas TOMAS yra Paryžiaus Sorbonos universiteto ir Londono universiteto teisės doktorantas. Mokykloje Stanislovas buvo vunderkindu: peršoko iš šeštos klasės iš karto į aštuntą. Intelekto koeficientas: 156. Moka aštuonias užsienio kalbas, perėjo per 12 pasaulio universitetų. Studijuojant Briuselyje, jo magistriniam darbui vadovavo prof. Duncan Kennedy iš Harvardo universiteto – šiuolaikinio Amerikos teisinio realizmo tėvas-įkūrėjas. Ketverius metus jis dirbo teisininku-patarėju Europos Parlamente.

4 kartus Stanislovas dalyvavo Sorbonos universiteto okupacijoje. Lietuvoje – jau 2 kartus neteisėtai suimtas už studentų pasipriešinimo organizavimą prieš nemokamo mokslo naikinimą ir barikadų statymą. S. Tomas priklauso postmoderniam Kritinių teisės studijų judėjimui, yra Prancūzijos socialistų partijos narys.

Kai Stanislovui buvo 18 metų, jis autostopu apvažiavo 14 Europos valstybių.

Riaušių teisinė evoliucija

Riaušės Paryžiuje 1968 m.
Riaušės Paryžiuje 1968 m.

Šioje paskaitoje mes trumpai apžvelgsime riaušių istoriją ir teisinę padėtį, peržiūrėsime keletą filmukų, o ją užbaigsime keliais patarimais, kaip vertėtų elgtis, kai jus neteisėtai sulaiko riaušių metu. Svarbu pabrėžti, kad riaušės mus domina tik iš fenomenologinės perspektyvos, bet mes jų neorganizuojame ir nekurstome.

Riaušių teisinė padėtis yra dviprasmiška. Vieną vertus, riaušės yra draudžiamos – paprastai jas draudžia Baudžiamieji kodeksai, Viešosios tvarkos įstatymai arba Administraciniai kodeksai. Kita vertus, progresyviausių demokratinių šalių konstitucinė teisė paprastai pripažįsta piliečių teisę į sukilimą, o kartais netgi pareigą sukilti ir pradėti riaušes.

Pirmą kartą oficiali valstybės teisė pripažino piliečių teisę į sukilimą dar 1122 metais pr. Kr. Kinijoje, kai Žou dinastija nuvertė Šangų dinastiją. Pagal kinų teisės filosofiją, Dangus suteikia imperatoriui teisę valdyti, tačiau, jeigu jis atlieka savo pareigas neteisingai, ne kaip tikras tautos tėvas, žmonės gali jį smurtiniu būdu nuversti. Šią teoriją plėtė konfucininkas Meng Tzu (372 – 289 pr. Kr.).

Koranas, tekstas datuojamas 7 a. po Kr., yra pripažintas kaip aukščiausia konstitucinė teisė daugelyje musulmonų valstybių: Saudo Arabijoje, Omane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare, Kuveite, Irane ir taip toliau. Priešingai nei Biblija, Koranas aiškiai kalba apie piliečių pareigą sukilti, apie pareigą kelti riaušes, jeigu valstybės valdžia yra nuodėminga. Priešingai negu kinai, musulmonai pirmą kartą pradeda kalbėti ne apie teisę, o apie pareigą organizuoti riaušes ir sukilti.

Didžiojoje Britanijoje tautos teisė į sukilimą yra pripažinta 1215 m. Didžiojoje Chartijoje. Iš pradžių „tauta“ buvo suprantama kaip „bajorai“, bet vėliau ši sąvoka plečiama iki kiekvieno piliečio ir netgi iki pilietės. 18 a. septintame dešimtmetyje Britanijoje rengiamas precedentų teisę kodifikuojantis dokumentas – Blackstone‘o Komentarai dėl Anglijos įstatymų. Šis teisės aktas taip pat pripažįsta piliečių teisę kelti riaušes ir smurtiniu būdu nuversti oficialią valdžią, jeigu ji pradeda piktnaudžiauti. Blackstone‘o Komentarai iki šiol lieka oficialiu teisės šaltiniu Jungtinėje Karalystėje, Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

Paryžiaus Sorbonos teisės teoretikas šv. Tomas Akvinietis 13 amžiuje savo traktate Summa Theologica taip pat rašo apie piliečių teisę sukilti prieš valdžią, jeigu pastaroji pradeda pažeidinėti tam tikras prigimtines ir nerašytines teises.

Jeigu Akvinietis yra katalikų mąstytojas, tai Jeanas-Jacquesas Rousseau kuria pasaulietinę sukilimo teoriją. Panagrinėkime pavyzdį. Anot Rousseau, per rinkimus Lietuvos Tėvynės Sąjunga siūlo savo programą piliečiams. Piliečiai, balsuodami už šią partiją, pasirašo su ja sutartį. Tuo atveju, jeigu Tėvynės Sąjunga, laimėjusi rinkimus, nesilaiko savo programos arba imasi veiksmų, kurie nėra numatyti šioje programoje, ji pažeidžia sutartį su piliečiais, ir piliečiai gauna teisę organizuoti riaušes bei smurtiniu būdu nuversti valdžią.

Riaušės Atėnuose 2008 m.
Riaušės Atėnuose 2008 m.

Teisę į sukilimą pripažįsta Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, kuri yra neatsiejama Prancūzijos Konstitucijos dalis. Paryžiaus teisės teoretikai net atvirai rašo, kad šita Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija yra universali demokratinė vertybė. Kitaip tariant, ji galioja Lietuvos teritorijoje nepriklausomai nuo to ar Lietuvos valdžia ją pripažįsta. Beje, Blackstone‘o komentarai taip pat turi universalią ambiciją.

(Dar daugiau, pats Prancūzijos himnas „Marselietė“ atviru tekstu kreipiasi į piliečius, ragindamas juos formuoti ginkluotus batalionus ir jėga nuversti valdžią, kuri peržengia tam tikras ribas. Prancūzijos himnas taip pat pripažįsta ir lietuvių teisę į sukilimą, kadangi tai yra bendra demokratiškų tautų vertybė.)

Nuo prancūzų neatsilieka ir Amerikos teisės teoretikai. Vienas iš Amerikos Konstitucijos tėvų Alexanderis Hamiltonas ir Martinas Lutheris Kingas kalba apie piliečių pareigą organizuoti riaušes ir jėga naikinti egzistuojančią valdžią, jeigu ji nesirūpina piliečiais ir pažeidinėja jų teises. Hamiltonas grindžia savo teisės viziją tais pačiais Blackstone‘o komentarais. Anot jo, absoliuti prigimtinė teisė į sukilimą yra pagrindinis pilietinės visuomenės principas.

Universalią teisę į sukilimą pripažįsta Amerikos Nepriklausomybės Deklaracija. 1780 metų Masačiusetso valstijos Konstitucija pripažįsta teisę „reformuoti, keisti arba totaliai keisti“ vyriausybę bet kada, kai ji „mažina gerovę ir laimę“. 1818 m. Konektikuto Konstitucija, o taip pat Kentukio Konstitucija pripažino piliečių teisę keisti valdžia ne tik per rinkiminę kampaniją bet „bet kuriuo metu“.

1776 m. Marilendo ir 1784 m. Naujojo Hampširo Konstitucijos skelbia: kai valdžia pradeda piktnaudžiauti arba kelia pavojų piliečių laisvėms, ir taikios spaudimo priemonės neveikia, tauta turi teisę į riaušes ir į ginkluotą sukilimą. Kitos Amerikos valstijos eina dar toliau: 1776 m. Virdžinijos Konstitucija pripažįsta teisę į sukilimą tiesiog tada, kai valdžia yra „neadekvati“, o tais pačiais metais priimta Pensilvanijos Konstitucija leidžia riaušes ir sukilimą, kada ši priemonė „geriausiai veda“ prie bendrosios gerovės.

Naujojs Hamšpiro, Tenenio ir Šiaurės Karolinos Konstitucijos teigia, kad „nepasipriešinimo savavališkai valdžiai doktrina yra absurdiška, vergiška bei naikinanti žmonijos gerovę ir laimę.“

Vokiečių teisinė sąmonė gerokai atsilieka nuo prancūzų, anglų ir amerikiečių. Jų Konstitucija pripažįsta teisę į sukilimą tik po Antrojo pasaulinio karo.

Šiame istoriniame kontekste Lietuva atrodo pakankamai padoriai. Lietuvos didysis kunigaikštis Henris de Valois dar 1573 metais oficialiai suteikė teisę į sukilimą bajorams, kurie tuo metu buvo suprantami kaip „tauta“.

Kai kurie JAV teisininkai mano, kad nėra teisės į sukilimą prieš demokratiškai išrinktą valdžią. Su tuo nesutinka Paryžiaus teisės teoretikai. Kas 2-3 metus Prancūzijoje vyksta daug baisesnės riaušės nei Lietuvoje. Dega visas Paryžiaus centras, žmonės stato barikadas, meta į valdžios įstaigas Molotovo kokteilius, laužo autobusų stoteles, degina policijos padalinio CRS mašinas, šaudo į CRS iš gesintuvų, mėto į juos kopėčias, kelio ženklus, plytas ir kitus daiktus. Daugelis Paryžiaus politologų vertina šiuos įvykius kaip tiesioginės demokratijos požymį, kaip nuolatinę revoliuciją. Žmonės tiki savo jėgomis ir reikalauja, kad valdžia paisytų jų interesų ne tik rinkiminės kampanijos metu, bet ir visada. Valdžia supranta, kad bet koks blogas sprendimas gali vėl išprovokuoti riaušes, todėl tris kartus pagalvoja prieš priimdama blogą sprendimą.

Šiuolaikinės riaušės

Riaušės Vilniuje 2009 m. sausio 16 d.
Riaušės Vilniuje 2009 m. sausio 16 d.

Nė kartą, diskutuodamas su prancūzais, aš sakiau, kad Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje žmonės gyvena nepalyginamai didesniame skurde ir niekada nesiskundžia. Niekada Lietuvos, Baltarusijos ar Rusijos pilietis neturės tokių teisių kaip prancūzas. Niekada Lietuvoje arba Baltarusijoje nebus protingų biurokratų – pas mus visi tai žino ir niekas neprotestuoja. Paprastai prancūzai atsako, kad lietuviai ir baltarusiai turi augti iki jų, o ne jie degraduoti iki Rytų.

Vertėtų pažiūrėti filmuką apie 2006 m. kovo 11 d. http://www.dailymotion.com/video/xucax_cpe-reportage-tf1-evacuation-sorbon_news Paryžiaus Sorbonos universiteto studentų sukilimą. Akivaizdu, kad šios riaušės daug agresyvesnės nei Vilniaus sausio 16 neramumai. Vilniuje nebuvo deginamos mašinos, nebuvo laužomos autobusų stotelės, žmonės nešaudė į policininkus iš gesintuvų, nemėtė į juos nulaužytų kelio ženklų. Tą taikią dieną Vilniuje buvo sulaikytas 151 žmogus. Kiek studentų buvo sulaikyta Paryžiuje 2006 kovo 11? Vienuolika. Vakarų policija, priešingai nei Lietuvos, gerbia žmogaus teises.

Kitas įdomus prancūzų nuolatinės revoliucijos pavyzdys – antireklaminis judėjimas. Studentai naikina visą reklamą, kurią randa. Jie plėšia reklaminius plakatus, juos uždažo, išjungia reklaminius stendus. Ši kova apjungia du tikslus – nekomercinių vertybių propagavimas ir elektros taupymas (nes jie išjungia reklaminius stendus). Filmukas youtube http://www.dailymotion.com/desobeissant/video/12970189 dailymotion.com].

Bene įdomiausios riaušės vyko 2008 m. gruodį – 2009 m. sausį Graikijoje. Pastebėtina, kad graikai naudojo žymiai daugiau Molotovo kokteilių nei įprasta Prancūzijoje. Galima ir apie tai pažiūrėti trumpą filmuką. Graikai eina toliau už prancūzus ir tuo, kad riaušininkai jėga užima televiziją, kad galėtų geriau pristatyti savo poziciją. Įdomus ir tas faktas, kad padėti graikams atskrido šimtai prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų. Vyksta savotiška riaušių internacionalizacija. Jeigu pažvelgtume į 2006 metų gruodžio riaušes Kopenhagoje, tai ten iš 750 sulaikytų asmenų 140 buvo švedai, vokiečiai ir anglai.

Kaip rašo kai kurie prancūzų psichologai, į riaušių malšinimo pajėgas dažnai eina dirbti policininkai, kurie turi psichinį polinkį į sadizmą. Kaip, pvz., buvo išaiškinta Abu Ghraibo byloje, neretai Amerikos karinės policijos pareigūnai serga debilizmu psichologine šio žodžio prasme. Iliustracijai pažiūrėkime ištrauką iš Vilniaus neramumų, kur matosi, kad Lietuvos policininkai sadistiškai pasitenkindami atima iš žmogaus mobilų telefoną, sudaužo jį, o po to pradeda mušti ir patį žmogų (youtube

Elementariausios teisės

Pabaigai tiesiog norėtųsi priminti, kad jeigu jus neteisėtai sulaiko pareigūnas, jis privalo jus informuoti, kuo konkrečiai esate kaltinamas. Jeigu jis jus kaltina bendrai „riaušėmis“ – sulaikymas neteisėtas. „Riaušės“ – tai tuščia sąvoka – jis privalo pasakyti, ką jūs konkrečiai padarėte. Paprastai Lietuvos policininkai arba iš viso nesako, kuo konkrečiai žmogus kaltinamas, arba nesugeba apibrėžti kaltinimo faktais. Dažnai Lietuvos policininkai keikiasi rusiškai, kai sulaiko žmogų – tai irgi neteisėta. Labai dažnai būna, kad policininkai atveža žmogų į komisariatą ir tik po to prisimena, kad neturi prieš jį jokių įrodymų. Tokiais atvejais pagal Baudžiamojo proceso 46 str. 1 d. pareigūnas privalo išaiškinti sulaikytajam, kaip apskųsti policininkų veiksmus ir išreikalauti iš jų kompensaciją. Paprastai Lietuvos policininkai visada pažeidinėja Baudžiamojo proceso kodeksą. Dėl šito būtinai reikia skųstis.

Baudžiamojo proceso kodeksas taip pat garantuoja asmeniui teisę į nemokamą advokatą. Lietuvos policininkai dažnai priverčia žmones „savanoriškai“ atsisakinėti advokatų. Būtent svarbu žinoti savo teises ir teisėtai priešintis neteisėtiems policijos veiksmams.

2009 m. sausio 27 d.


Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

Albinas rašė ...

Labai romantiškai ir uždegančiai parašyta,tikrai ekstremalu.Tik labai vienpusiška.O į ką linkę "profesionalūs" riaušininkai?,gal į racionalų mastymą.Ar jiems įra skirtumas kur dalyvauti-futbolo stadijone ar piketuotojų sambūryje?.Jeigu jų saviraiškos forma tokia,tai visa kita tik detalės.

--Albinas 19:35, 2009 sausio 28 (UTC)

zeitgeist rašė ...

Sorry, bet man naišeina suprasti tokios paskaitos prasmės. Kitaip sakant padiskutuokime apie tai, kas žmonėms labiausiai patinka. Ar ne laikas pradėti veikti konstruktyviai, o ne destruktyviai? Čia tarsi patenkinamas masės poreikis kalbėti apie žiaurumus. Eh jūs :) Turbūt praleisiu šią paskaitą. Jau dabar matau krūva beprasmiškų karštų ginčų.

Stop talking, Start doing !

--zeitgeist 06:50, 2009 sausio 29 (UTC)

stepis rašė ...

"Albinai", tu siulai pensininkui, studentui, statybininkui skaityt istatymus ir ieskot teiseto kelio valdziai priverst dirbt teisingai?? Tuo labiau kad juos paskaicius pamatysi jog jokiu teisiu (iskyrus iliuzines/utopines) paprastas zmogus neturi... kai valdzios atstovai jauciasi ne tarnai visuomenei, o visuomene laiko savo tarnais, tai kitu budu kaip jega juos pasalinti is sosto nera... Kaip gali godu zmogu graziuoju paprasyt kad jis atsisakytu aukso? nesamone... "Zeitgeist: Stop talking, Start doing !" butent! Riauses tai labai konstruktyvus ir svelnus pokalbis su oligarchais. Konstruktyvus del to, kad tik po riausiu prasidejo konkretus veiksmai teisingesne linkme. O svelnus del to kad musu oligarchai/lobistai nusipelno kur kas grieztesniu bausmiu, uz tai kad naudojasi savo privilegijom didinti savo asmenine gerove ir didinti skurda zmonems.

--stepis 09:52, 2009 sausio 29 (UTC)

stepis rašė ...

Zmoniu pasyvumas, sudare terpe godiems zmonems isivyrauti, o del to kencia visa mase paprastu zmoniu. Manau, kad nuolatines riauses turi priverst susimastyt oligarchus, kad visgi geriu reikia dalintis su visais, o ne tik sau pasiimt. Ir, prasau, nereikia tu skambiu fraziu "kitu turta skaiciuot negrazu". Kai tik i valdzia atsises protingi nesavanaudziai zmones, nieks riausiu ir neorganizuos. Gal kas turit geresniu minciu, kaip sprest problemas? Albinai pateik kokinors racionalu sprendima.

Keletas nuogirdu apie prancuzus: pas juos darbo savaite 38h per metus priklauso 5 sav apmokamu atostogu turint vaika per diena 4h skiriama nemokama aukle, kuri priziuri vaika ir padeda tvarkytis namuose.

ar musu sveikatos ir svietimo sistemos gali prilygti jiems? Kodel pas mus pasistacius nuosava katiline sildymas pigesnis nei centrinis?

Manot kad situ problemu nezino musu isrinktieji valdzios vyrai? Tik riausemis reikia ivaryti jiems baimes, kad pagaliau pajudintu savo uzpakalius.

--stepis 10:23, 2009 sausio 29 (UTC)

Pasisakantis rašė ...

Tiesą pasakius visoje "paskaitoje" neradau jokių pagrįstų įrodymų, kuo gi tos riaušės geros... pvz. kaip prancūzų studentų protestas dprieš reklamą, atsiprašau, bet tai labai geras parodymas, kaip nesiskaitant su kitų nuosavybe galima išgarsėti... taip pat "Iliustracijai pažiūrėkime ištrauką iš Vilniaus neramumų, kur matosi, kad Lietuvos policininkai sadistiškai pasitenkindami atima iš žmogaus mobilų telefoną, sudaužo jį, o po to pradeda mušti ir patį žmogų. ".. atsiprašau, filmuką pažiūrėjau 2 kartus... mačiau tik tiek, kad žmogus grasino ar grūmojo policininkams (kad atima telefoną ir mušą žmogų nesimato)... kame čia įrodymas??? gal visgi reiktų ne savo emocijas išlieti tokiose paskaitose, o konkrečiais pvz. remtis ir tikrai paskaitas skaityti atsižvelgiant į faktus? Neteisinu nei tų, nei tų.. abi pusės kaltos.. turiu ir savo nuomone šiaip klausimais, bet šiuo atveju pabandysiu ją pasilikti sau. Reiktų dirbti ir pasidomėti ką valdžia nori ir ką siūlo, o ne riaušias propaguoti. Nei viena valstybė ir jos gerovė nebuvo pastatyta muštynėse. Reiktų atkreipti dėmesį, kas kitose šalyse riaušes kelia, koks tų žmonių socialinis statusas? ir kaip jie gyvena? Tie patys prancūzai-riaušininkai, dauguma nei piršto nepajudins, kad geriau gyventų, o riaušes suorganizuos ir kova pasieks ko nori.. o tie kas dirba ir masto kaip geriau gyventi, tikrai neis į tokius susirinkimus... tai tik mano nuomonė, gal geriau mes dirbame ir pasistengiam dėl Lietuvos gerovės ir ateities, nei keikiam valdžią ir sakom, kokie jie blogi, o mes geri?

--Pasisakantis 11:43, 2009 sausio 29 (UTC)

Gedas rašė ...

Gal ir gerai kartais iskrust langus. Tada isgaruoja tas ju kolektyvines atsakomybes sukeltas saugumo jausmas. Cia kaip primityvus feedback variantas. Aisku, feedbacka galima humaniskesni sugalvoti. Pvz., metu gale tauta isrenka jos akimis "labiausiai nusidejusi" kostiumuota smiki, ir Lukiskiu aiksteje viesai uzmeto akmenimis.

--Gedas 10:56, 2009 sausio 30 (UTC)

Gedas rašė ...

Beje dar pasvarstymams. Kas butu, jei sulauke pirmuju sniego gniuzciu, pareigunai butu mete savo skydus ir pradeje metyti sniego gniuztes atgal?

--Gedas 11:03, 2009 sausio 30 (UTC)

Albinas rašė ...

Paaukojau vakarą norėdamas Tomą Stanislavą pamatyti ir išgirsti gyvai,tikėjausi pamatyti kažką panašaus į Čegevarą..,deja.Visai pasyvi agitacija su juntama baimės gaidele,toks mano įspūdis. Paskaita buvo pradėta pateikiant Kristaus akciją išvartant prekeivių prekiaujančių šventykloje prekystalius,tačiau be komentaro. Jo vietoje buvo filmukas apie riaušes ir komentaras apie riaušininkų drąsą. Mano supratimu Kristus pasirinko tokią kalbos formą su prekeiviais dėl to, kad skaitė,jeigu vietoje kur žmonės ateina dvasinių gėrybių,prekeiviai jiems bruka fiziniais,tai ir jo žodžiai prekeiviams bus nesuprantami. Ar manote kad ir šiandieninis parlamentas Yra dvasios debilai,kad renkatės riaušes kaip vienintelę susikalbėjimo priemonę. Tarp kitko kaip veiksminga ir perspektyvi priemonė gali būti tik TAIKI MASINĖ DEMONSTRACIJA ir debatai kuriuose konstruktyviai išdėstomi visi reikalavimai. Jėga yra VIENYBĖJE, bet ne pasisvaidyme akmenimis ir pasilodyme pagražintam rusiškais "deimantukais".Lietuviai ne kartą pademonstravo kad VIENINGAI susitelkus galima kovoti prieš bet kokią destruktyvią ir didelę jėgą. Tomui S.siūlyčiau pasiskaityti David Hawkins knygą "POWER vs FORSE". Jeigu grįžtant į pradžią tai Kristus mano supratimu buvo vienas ekstremaliausių man žinomų dvasinių mokytojų.Net savo misiją žemėje užbaigė tikrai ekstremaliai,pademonstruodamas koks yra menkas fizinis skausmas palyginus su dvasiniu kurį tenka iškęsti dvasingam žmogui žemėje.


--Albinas 21:29, 2009 sausio 30 (UTC)

Albinas rašė ...

Aš niekam nieko nesiūliau,tik pateikiau savo požiūrį.Man teko pažinti visokios teisėtvarkos ir valdžios ne vienoj tik rytų,tiek ir vakarų valstybėje ir visose radau ir patyriau visko.Reikalas tik tame ką tu nori matyti.Jeigu nori matyti blogį,tu jo rasi visur,jeigu nori matyti gėrį,tu jo rasi visur - tai kiekvieno išimtinė asmeninė laisvė. Gal pastebėjai,kad aplinka keičia žmogaus elgesį.Tai gal pradėkim keistis,ir natūraliai įtakosim kitų pasikeitimą.Nustokim būti utopistais ir nenorėkim absoliutaus,nes absoliutus tai tiktai kol nepasireiškęs. O gal norėčiau, kad į masinę demonstraciją vietoj akmenų ir špygų pasiimtume plakatus kur parašytume kaip mes juos mylime už jų gerus nesavanaudiškus norus.

--Albinas 22:19, 2009 sausio 30 (UTC)


Taiki masinė demonstracija yra paranki valdžiai, nes po jų užtenka taikiai pakalbėti, taikiai pažadėti ir galima taikiai daryti toliau tą patį. Veiksminga yra taiki ir smurtinga demonstracija. Kada ir pasakoma ir parodoma kas bus, jei padėtis nebus taisoma. Įsijautusiai mažumos valdžiai labai sveika karts nuo karto sutepti kostiumą ar išbarškint kokį langą- padeda nusileist ant žemės ir kiek prislopina patetiškus tonus. Albinai, matyti, kad tu esi tikintis žmogus, nes visos religijos kaltina ne aplinkybes, o žmogų ir kviečia susitaikyti, keistis viduje. Ir, deja, puikiai palaiko vergystę.

Krabas

apie pasyvuma rašė ...

Albinai, tu gal nepergyvenk, kad paskaita buvo nepakankamai agresyvi. ST puikus teisininkas ir zino, kad uz riausiu propagavima gresia baudziamoji atsakomybe. Nors, jauciu jis ir norejo propaguoti riauses:)

--apie pasyvuma 17:46, 2009 sausio 31 (UTC)