2008 11 20. Romas Turonis. VIENAS UŽ VISUS, BET AR VISI UŽ VIENĄ? Atstovavimo interesams problemos

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką



Romas Turonis (gim. 1966) – profsąjungų publicistas, Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo mokymų vadovas ir atstovas viešiesiems ryšiams.

Konsultuoja mokytojus ir kitus švietimo darbuotojus jų teisių gynimo klausimais.

Dalyvauja švietėjiškuose projektuose Ukrainoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje.

Turi tris specialybes: tekintojo, matematiko ir politologo.




Romas Turonis

VIENAS UŽ VISUS. BET AR VISI UŽ VIENĄ? Atstovavimo interesams problemos


Daugelis mūsų prisimena muškietininkų šūkį „Vienas už visus - visi už vieną". Mintis paprasta ir aiški. Šiuo šūkiu galima apibrėžti vieną iš komandinio darbo principų, kuriame slypi solidarumo esmė ir išreiškia kartu veikiančių žmonių tarpusavio ryšį. Šį ryšį labai lengva pajusti, kai stumi įstrigusią mašiną. Vienas stengiesi kiek įmanydamas - mašina nė iš vietos; kai prisideda dar kelios rankos, pora stumtelėjimų - ir mašina pajudėjo.


Žodis „solidarumas" kilęs iš lotyniškojo „solidus", reiškiančio - tvirtas, rimtas, stabilus. Profsąjungų judėjimui solidarumas pirmiausiai reiškia sutelktumą: tik sutelktomis pastangomis galima keisti visuomenę ir joje esančius santykius, tik bendros pastangos užtikrina jėgą. Ar pavieniui galima atsispirti darbdavių ar valdžios institucijų veiklos neteisingumui?


Daugelis atsakytų, kad ne. Solidarumas - tai ir bendra atsakomybė. Norint pastumti mašiną, reikia stumti visiems. Jei dalis stumia, dalis vaidina - procesas stringa. Buityje greitai suprantame, jog turime padėti tiems, kam reikalinga pagalba,- nepalikti vieno žmogaus, kai jam sunku. Tačiau ar tai suprantame visuomenės gyvenime?


Žvelgiant į profesinių sąjungų veiklą, ryškėja vaizdas, kad šalyje veikia tik pirma muškietininkų šūkio dalis: vienas už visus. Daugelio žmonių sąmonėje profsąjunga - tai lyderis arba lyderis ir keli jo draugai.


Su tema susijusios nuorodos:

http://www.svietimoprofsajunga.lt/straipsniai/


Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

Jonas Petraška rašė ...

Labai vaizdingos ir teisingos teisingos pastabos. Gaila, kad tai tik pastabos. Reikėtų tikslesnio profesinių sąjungų veiklos ribų nustatymo. Kiekviena veikla turi turėti konkrečius savo principus. Tie principai turi būti visuotinai pripažinti. Pagal veiklos principus pačios profesinės sąjungos galėtų atpažinti ir vertinti savus, ar ta organizacija atitinka profsąjunginės veiklos reikalavimus, ar yra pseudo profsąjunga. Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumas svarstė galimus rofsąjunginės veiklos principus ir pritarė pasiūlytiems. Buvo pasiūlyta profesinių sąjungų centrams apsvarstyti profsąjunginės veiklos principus, pritarti jiems arba juos tobulinti. Principams buvo išsakyti argumentai. Principus ir argumentus galite ieškoti WWW.transportfed.aiva.lt

--Jonas Petraška 06:52, 2008 lapkričio 19 (UTC)

Pocka rašė ...

Peržiūrėjau Lietuvos transporto darbuotojų profsąjungos debatus dėl "viršaus" ir "apačios". Štai keletas transporto profsąjungiečių minčių:

1. Eiliniai profsąjungų nariai patys negali išspręsti visų problemų. Jei išspręstų, tada ir profesinės sąjungos nebūtų reikalingos.

2. Todėl renkami vadovai.

3. Kai tik vadovai išrenkami, jie tampa vedančiaisiais ir veikla prasideda iš viršaus.

4. Realiai profesinės sąjungos valdomos iš viršaus.

5. Nariai moka nario mokestį, jie iš esmės yra profesinių sąjungų vadovų darbdaviai.

Mano nuomone, taip kuriama "valstybė valstybėje", kurioje veikia tas pats hierarchijos principas. Ypač ydingas 1 punkta, teigiantis, kad eiliniai žmonės nieko nesugeba, todėl jiems reikia "vado". 5 punktas irgi klaidinantis, nes darbdaviais tampa ne eiliniai nariai, o profsąjungos vadovai. Kuriant centralizuotu valdymu paremtas profsąjungas, eiliniai nariai tiesiog įgyja dar vieną išnaudotoją - profsąjungų "vadus"...

--Pocka 08:44, 2008 lapkričio 19 (UTC)

Dagesima rašė ...

Susitikimas buvo labai naudingas. Darbovietėje kaip tik kuriama darbo taryba, kitą mėnesį vyks rinkimai. Dalis darbuotojų nesuvokia kokia tos tarybos prasmė, kokios problemos ir kokiais būdais gali būti sprendžiamos. Po ketvirtadieninės paskaitos turėjau galimybę kolegas plačiau informuoti tiek apie profsąjungų, tiek apie tarybų veiklą. Darbo tarybą pavadinčiau profsąjunga įmonės lygmeniu, tačiau tai vis šioks toks žingnsnelis į priekį ginant darbuotojų teises. Sąmoningumo, informacijos ir aktyvumo stokojančioje visuomenėje ir vėžliški žingsneliai kartais prilygsta dramblio šuoliui...

--Dagesima 18:01, 2008 lapkričio 22 (UTC)