2009 01 08 Andrius Virbičianskas. Alternatyvi visuomenė, kultūra ir pasaulis - Zeitgeist ir Veneros projekto idėjos

Iš Laisvasis universitetas.

13:34, 2009 rugpjūčio 31 versija naudotojo Pocka (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką


Esu Andrius Virbičianskas.

Gimiau 1985 mažame miestelyje Joniškyje.

Šiuo metu "studijuoju" (kiek tai galima pavadinti studijavimu) Šiaulių universitete.

4 kursas, informacinės technologijos.

Taip pat dirbu internetinių tinklapių programuotoju Vilniuje.

Esu tinklalapio http://www.zeitgeist.lt/ autorius ir palaikau „Zeutgeist“ judėjimo idėjas.



Alternatyvi visuomenė, kultūra ir pasaulis - Zeitgeist ir projekto Venera idėjos


Įsivaizduokite galimybę gyventi kitokiame pasaulyje, kur nėra skurdo, bado, smurto ir karų. Kur žmonėms nereikia kiekvieną dieną lenkti nugaras kažkam, kad galėtų prasimaitinti ir turėti stogą virš galvos. Tai nėra fantastika, tai natūrali žmonijos evoliucija, kurią stabdo mūsų pasenusios ir suinteresuotų institucijų primestos pažiūros. Atėjo laikas keistis, ir tai yra mūsų rankose.

Trumpai pristatysiu Zeitgeist judėjimą, Veneros projektą ir papasakosiu, kokios jų perspektyvos pasaulyje ir Lietuvoje. Ir nors tai pakankamai radikalūs ir nauji projektai, jau daugybė žmonių visame pasaulyje sutinka su šiomis idėjomis ir stengiasi jas įgyvendinti.


Siūlau tokią filmo „Zeitgeist Addendum“ kolektyvinę peržiūrą:

00:07:00 - 00:12:15 - Apie tai, kaip bankai kuria pinigus iš oro | 5:15

00:35:00 - 00:39:00 - Kaip veikia pasaulio valdymas | 4:00

00:44:00 - 00:46:30 - Pinigų pasiskirstymo pasikeitimai | 2:30

00:49:00 - 00:54:20 - Apie terorizmą | 5:20

00:54:20 - 01:03:10 - Jackue Fresco nuomonė | 8:50

01:06:30 - 01:21:00 - Apie Veneros projektą - kaip jis kovotų su problemomis šių dienų pasaulyje | 14:30

01:24:20 - 01:32:40 - Apie darbų automatizaciją ir švietimą | 7:40

01:51:00 - 01:57:15 - Sistemos žlugimas - kaip galime padėti sukurti naują pasaulį | 6:15

Iš viso - apie 55 min.



1. Nauja kultūra, nauja visuomenė, naujas pasaulis

Retas kuris galėtų patikėti, kad pasaulis galėtų būti geresnis nei yra. Dauguma tiesiog susitaikė, kad jis yra koks yra, ir nieko čia nepakeisi. Tačiau ne visi žmonės yra tokie paklusnūs. Yra žmonių, kurie sugeba į pasaulį pažvelgti žymiai giliau, ir iš pažiūros nesusijusius dalykus sudėlioti į vieną paveikslą. Taip gimė Zeitgeist judėjimas ir projektas Venera.

Ne, tai nėra eilinis politinis ar religinis judėjimas, siekiantis kontroliuoti mases. Tai judėjimas, kuris nori pašalinti visų pasaulio problemų šaknis. Pasak judėjimo autorių, norint tai padaryti, reikia iš principo perkurti visuomenę. Pabudinti žmones ir leisti jiems suvokti, kad galimas ir kitoks pasaulis, kur žmonija klesti, tobulėja, o ne juda susinaikinimo link. Šioje naujoje visuomenėje skurdas, nelaimės, nusikaltimai, karai yra visiškai išnykstantys reiškiniai.

Žinoma, tai atrodo utopija, nes mūsų pasaulio sampratoje yra įdiegta, kad visada atsiras žmonių, kurie norės sužaloti ir pasinaudoti kitais. Tokio tipo samprata per daugybę amžių yra įdiegta religijos bei kitų kontrolės formų pagalba. Juk religija visada skaido žmones į "juos" ir "mus", į "gerus" ir "blogus". Toks požiūris labai lengvai įtikina, kad turi būti kitokių, blogų žmonių. Tačiau realybė yra kita. Pagrindinis šių problemų šaltinis yra retumo faktorius, iššauktas vertės principo. Būtent dėl šio faktoriaus žmogus turi elgtis taip, kad galėtų išgyventi, ir norint kažką gauti, reikia suktis, kovoti ar net vogti. Ir todėl mums susidaro įspūdis, kad tai yra žmogaus prigimtinis elgesys.

Žmogaus poelgiai nėra nei geri, nei blogi. Jie yra nuolat kintantis ir priklausantis nuo sąlygų. Jei jam reikės vogti, kad išgyventų ar gautų tai, ko nori, jis tą ir darys. Jei jam reikės dėl to žudyti - jis tą darys. Yra labai klaidinga manyti, kad tokios žmogaus savybės, kaip konkurencija, gobšumas ir korupciją yra prigimtinės. Ir kad mums būtina turėti kalėjimus, policiją ir, galu gale, hierarchinę kontrolės sistemą (valdžią), kuri kontroliuotų šias žmogaus elgesio tendencijas. Šis metodas visais atvejais yra neefektyvus. Kiek matėte reabilituotų nusikaltėlių?

Į šią problemą reiktų žvelgti nuo pat šaknų, ko nedaro mūsų dabartinė pasaulio santvarka. Tarkime, pagaunamas žmogžudys. Jis iškart yra pasmerkiamas ir uždaromas į kalėjimą. Tačiau niekas nesigilina į tokio elgesio motyvus. O realybė yra ta, kad toks elgesys dažniausiai yra iššaukiamas mūsų pasaulio problemų. Ar tai skurdas, ar tai narkomanija, ar tai traumuojanti vaikystė, ar dar kas nors. Bet juk tai ne prigimtinis žmogaus elgesys. Negi ką tik gimęs vaikas jau yra pasmerktas būti žudiku? Žudikais ne gimstama, jais tampama. O tas priežastis, dėl ko tampama, galima pašalinti, kaip ir visas kitas pasaulio ydas. Laikas sustoti šalinti pasekmes, reikia pradėti šalinti priežastis.

Mūsų pasaulėžiūrą, elgesį įtakoja mus supanti aplinka. Mes negimstame vagimis, žudikais ar kitokiais visuomenės “degeneratais”. Mes jais tampame. Pakeitę aplinką, mes pakeisime žmonių elgesį. O norint pakeisti aplinką, reikia suvokti jos šaknines problemas. Viena iš pagrindinių problemų yra piniginė ekonomika, arba dar kitaip - kapitalizmas. Kuris, pasak šios ekonomikos šalininkų, skatina vystymąsi, tobulėjimą ir laisvą pasaulį, kuriame žmonės gali siekti savo asmeninių tikslų. Tačiau, kaip kalbėjau, straipsnyje apie demokratiją ir vergovę, ši sistema yra tiesiog puikus ginklas kontroliuoti žmoniją. Tai tobuliausia “skaldyk ir valdyk” forma.

Tačiau dauguma pasakys, kad nors jei tai ir neprigimtinės problemos, jos yra neišvengiamos mūsų pasaulyje. Būtent todėl ir buvo sukurtas projektas Venera, kurio pagrindinė mintis yra pašalinti visų žmonijos ligų priežastį - piniginę ekonomiką. Kad ir kaip neįtikimai tai atrodytų, tai yra įmanoma. Mes jau seniai turime technologijas, leidžiančias žymiai efektyviau išnaudoti žemės resursus. Tačiau tas nėra daroma, nes kiekvienos save gerbiančios verslo organizacijos tikslas yra maksimizuoti pelną. Todėl tokie drastiški pokyčiai pagrindinių resursų panaudoje iškart yra atmetami, nes pagal visus valiutinės (piniginės) ekonomikos dėsnius finansiškai tai yra nenaudinga.

Bet dabar įsivaizduokite, kad visi pagrindiniai žmogaus ištekliai tampa taip lengvai prieinami, kad už juos tiesiog nebėra prasmės mokėti, nes jų vertė yra prilygstanti nuliui. Tokiu būdu iškart išsisprendžia daugybė problemų. Nebelieka problemos aprūpinti šeimą stogu, maistu, kitais būtinaisiais gyvenimo atributais. Žmogus pradeda dirbti nebe vedinas tikslo išgyventi, o siekdamas kažko daugiau. Toks pokytis pasaulyje iškart paspartintų civilizacijos tobulėjimą. Žmonės atsirastų daugiau laiko daryti tai, ko jie nori. Pradėtų keistis žmogaus mąstymas. Dabar žmogus jau galvotų, kad gyvenimas nėra vien tik savo poreikių patenkinimas. Vien jau pats galvojimas skatintų žmogaus tobulėjimą. Kas dabar paneigs, kad jei žmogus mąsto daug ir intensyviai - jis degraduoja? Berods viskas vyksta atvirkščiai. O bet koks mąstymo procesas skatina vystymąsi, kas savaime sukeltų grandininę reakciją. Žmonijos ydos iškart ženkliai sumažėtų. Pasikeistų žmogaus pasaulėžiūra. Jam nebereikėtų konkuruoti dėl išgyvenimo.

Galbūt jums dar sunku suvokti tokio pasaulio egzistavimo galimybę. Bet jei pakankamai įsigilinsite į jums pateikiamą informaciją - ateis akimirka, kai prieš akis atsivers visa ateities pasaulio vizija.



2. Vertės principas

Visi žinome, kad kuo daiktas vertingesnis, tuo jis brangesnis. Taip pat žinome, kad vertę tam daiktui suteikia paklausos ir pasiūlos santykis. Tai yra, jei daikto paklausa didelė palyginti su pasiūla, tai jis bus brangus. Ir atvirkščiai. Jei pasiūla yra labai didelė, jo vertė iškart krinta. Žinoma, vertę dar koreguoja gamybos kaštai ir kiti veiksniai. Apie tai turėjote girdėti mokykloje ar paskaityti bet kuriame ekonomikos pradžiamokslyje. Tačiau šis straipsnis ne apie tai. Čia aš pabandysiu paaiškinti, kas yra vertė kaip koncepcija. Tam panaudosiu įvairius pavyzdžius bei informaciją iš Zeitgeist Movement bei The Venus Project.

Pabandykime įsivaizduoti, kad vanduo, oras - tai dalykai, kuriuos mes galime pavadinti kaip savaime suprantamais ir reikalingais žmogaus egzistencijai. Bendrine prasme mes suvokiame, kad tai yra nemokami dalykai arba labai pigūs. Visokius pavyzdžius dėl vandens, kaip Afrikos dykumas, atmeskime. Šiuo atveju tai nėra aktualu. Taigi kodėl mes nemokame už orą, vandenį? Greičiausiai atsakysite, kad jo yra visur ir daug. Štai čia ir iškyla vertės principas. Dabar įsivaizduokite, oras ir vanduo Žemėje tampa užterštas. Negalime išgyventi kvėpuodami ir gerdami tokį vandenį. Tokioje situacijoje būtinai atsiras, kas galės pasiūlyti švarų orą ir vandenį. Ir kaip jums atrodo, ar jis tai darys nemokamai? Staigiai dingus šių elementų pasiūlai (arba tiesiog atsiradus jų trūkumui), jie iškart taps labai vertingi. O norint juos gauti, vienaip ar kitaip teks pasiūlyti kažką mainais. Taigi iškart pradės veikti mainų ekonomika.

Minėtas pavyzdys daugumai jūsų savaime aiškus. Tačiau iš jo reiktų padaryti esminę išvadą, kuri ir palaiko mainų sistemos egzistavimą. Atsiradus tam tikro elemento trūkumui, būtinai kils jo vertė. O jeigu atsiras itin didelis perteklius, vertė faktiškai gali nukristi iki nulio. O jei elementas nieko vertas - kam už jį mokėti? Taip dar yra su oru, jau nebelabai - su vandeniu, o maistas jau yra itin aukštos piniginės vertės. Jei pasaulyje būtų pagaminama pakankamai maisto, kaip jums atrodo, ar jo vertė būtų aukšta ir reikėtų už jį mokėti? Paprastas atsakymas - ne.

Pasimokykime šiek tiek matematikos. Taip aukštesnį pavyzdį galėsime paversti abstrakcija ir pritaikyti bet kokiai situacijai. Tarkime, kad yra vienas unikalus elementas, kurį pavadinkime X1. Kadangi jis yra unikalus, jo vertę prilyginkime vienetui, kaip nedalomam absoliučiam įverčiui. Taigi:

X1 = 1;

O dabar įsivaizduokite, kad atsiranda dar vienas toks pat elementas X2. Kadangi absoliutus vertės maksimumas yra 1, tai atsiradus dviems tokiems elementams, vertė dalijasi. Taigi dabar turime:

X1 = 0.5;

X2 = 0.5;

O jei atsiranda 100 tokių pat elementų?

Xn = 0.01, kur n - bet kuris elementas iš 100;

Jau turbūt aišku, kad vieno elemento vertė yra atvirkščiai proporcinga elementų kiekiui. Tai yra:

x = X/Y, kur x - vieneto vertė, X - bendra vertė, Y - elementų skaičius.

Taigi ką tik atskleidėme (o gal jau seniai aišku buvo), kad mainų sistemos egzistavimo pagrindas yra elemento retumas arba dar kitaip - jo trūkumas. Jei jo nebus pakankamai, iš to bus galima pasipelnyti, nes jo vertė bus aukštesnė. Žemiau pateikiu šiek tiek komišką pavyzdį iš www.thevenusproject.com:

“Įsivaizduokite, grupė žmonių, kurie turi daugybe aukso, deimantų ir pinigų, pateko į negyvenamą salą, kurioje nėra nei maisto, nei vandens ar švaraus oro. Jų turtai išgyvenimui iškart tampa visiškai bereikšmiai. Ir tik tuo atveju, jei išgyvenimui būtinų resursų kiekis yra mažas, pinigais galima kontroliuoti jų distribuciją. O jei saloje yra daugybė maisto, švaraus vandens ir oro? Šių resursų piniginė vertė tampa artima nuliui, nes kiekvienas gali tai gauti.”

Pabaigai noriu pasakyti tik tiek, kad mainų ekonomikos sistema egzistuoja tik todėl, kad yra resursų trūkumas. Pašalinus šį reiškinį, iškart dingsta tokia savoka, kaip piniginė vertė. Tą gali padaryti resursų ekonomikos sistema, apie kurią pakalbėsiu kitame straipsnyje.



3. Demokratija = vergovė?

Trumpas atsakymas - taip. Tik neskubėkite to neigti. Nes ilgas atsakymas privers jus susimąstyti. Iš istorijos žinome, kad vergovė egzistuoja tiek, kiek egzistuoja civilizacija. Senovėje - Egiptas, Roma. Viduramžiuose - Ispanija, Anglija, Ankstyvajame moderne - Amerika ir kt. Tolimesniam pasakojimui reikėtų patikslinti, kas yra vergovė. Dažniausiai priimtina tai vadinti žmogaus asmens laisvės ir nuosavybės suvaržymą. Kitaip sakant, yra kažkoks žmogus, kuriam tu priklausai kaip daiktas, privati nuosavybė, su kuriuo galima elgtis kaip tik tinkama (kankinti ar net nužudyti). Tu neturi teisės daryti nieko, kas tau neleidžiama. Tokios vergovės pavyzdžių pilna per visą istoriją. Taigi daugmaž apibrėžus, kas yra vergovė, norėčiau papasakoti tokį pasakojimą, kuris leis mums atsakyti į tą taip rūpimą klausimą, ar demokratija yra vergovė.

Įsivaizduokite dvi karalystes. Jas valdo du karaliai. Abu jie turi daugybę akmens kasyklų, kuriose dirba darbininkai. Pas pirmąjį - vergai. Jie yra verčiami kasti žemės išteklius. Tam, kad darbas būtų atliekamas, yra sustatyti prižiūrėtojai. Jie reguliuoja darbo valandas (kurios yra nepakeliamos), maisto davinius. Vergams suteikiamos tik minimalios gyvenimo sąlygos. Jų darbo efektyvumas yra itin mažas. Jiems nuolat trūksta maisto, antisanitarinės sąlygos skatina ligų plitimą. Daugybę vergų kasdien miršta. Tačiau tai ne bėda, kadangi naujų galima gauti bet kada. Tokia aplinka veikia labai neigiamai, o darbas atliekamas itin nenoriai. O kas svarbiausia, jie daro tai, kas jiems liepiama, o ne tai, ką jie galbūt norėtų. Taigi, paprastai kalbant, esminiai tokio metodo trūkumai yra:

  • Žemas darbo efektyvumas
  • Nuolatiniai sukilimai
  • Papildomos išteklinės išlaidos prižiūrėtojams
  • Žmonių psichologinis nusiteikimas

Kitas karalius, pamatęs, kad toks darbo metodas nėra itin efektyvus, ėmė galvoti naują. Jis mąstė, kad reikia sugalvoti tokį, kuris žmones skatintų dirbti, o ne priešintis ir sukilti. Kitaip sakant, sugalvoti motyvavimo sistemą. Ir tada jam kilo nuostabi mintis. Jis susikvietė visus savo vergus ir pasakė jiems, kad nuo šiol nė vienas jų nebėra jo vergas, o už kiekvieną atneštą akmenį, gaus po 1 monetą. O už tas monetas jie galės sau įsigyti maisto, drabužių ar net savo namą. Tai suvokę, (buvę) vergai puolė nešti akmenis su dideliu užsidegimu. Jie suprato, kad kuo daugiau monetų turės, tuo daugiau daiktų jie galės įsigyti. Karaliui nebereikėjo prižiūrėtojų, darbo našumas padidėjo kelioliką kartų, o žmonės tiesiog veržėsi dirbti. Jam nebereikėjo kontroliuoti ir nurodinėti, ką daryti. Viską jis galėjo kontroliuoti nauja mainų sistema, kurios pagrindas - valiuta, o privalumai - akivaizdūs:

  • Aukštas darbo efektyvumas
  • Žmonių noras dirbti
  • Išlaidų sumažėjimas
  • Jokių sukilimų

Ir taip gimė demokratija… Vergai įgavo teisę į asmeninį turtą. O kartu ir į asmeninę laisvę. Taigi kur čia tada tas lygybės ženklas tarp vergovės ir demokratijos? O jis visai čia, šalia. Gerai pagalvokite ir pasakykite, kokį bendrą bruožą turi abu pasakojimai? Pagalvojote? Ogi šis bruožas yra akivaizdus kaip du kart du. Nesvarbu, kuriam karaliui žmonės dirbo - jie dirbo tą patį. Žinoma, sąlygos buvo žymiai geresnės pas antrąjį. Kurių dėka atsirado nemažai privalumų pačiam karaliui. Bet esmė išliko ta pati - žmonės darė ne tai, ką norėtų daryti, o tai, ką karaliai norėjo, kad jie darytų. Štai čia ir atsiranda lygybė tarp vergovės ir demokratijos. Sukūrus demokratiją, žmonėms buvo suteikta iliuzija, kad jie gali gauti tai, ko nori. Tačiau demokratiją tuo ir yra pavojinga, jog nukreipia žmonių tikslus visai kita linkme. Ir kas visų svarbiausia, NUMALŠINA TIKROSIOS LAISVĖS TROŠKIMĄ. Šiuo klausimu visiškai kitokia situacija pirmoje karalystėje. Kur vergai vis bando ištrūkti į laisvę. Į tikrą laisvę, kur niekas nenurodinės, ką reikia daryti.

Taigi dabar demokratiją galime perfrazuoti taip:

Demokratija - tai būdas padidinti vergų darbo efektyvumą iki maksimumo ir sumažinti jų pasipriešinimą iki minimumo.

Žinoma, daugybę oponentų pateiks argumentų, kad štai su demokratija žmogus įgavo teisę rinkti savo valdžią (pasirinkti kitą karalių), dirbti kitą darbą (anglių kasimas). O taip pat, kad žmogus gali pasiekti tam tikrų aukštumų , įsigyti turto. Bet vėlgi žmogus tai daro ne dėl to, kad to iš tikro norėtų, o dėl to, kad demokratija jam “suteikė” galimybę tai daryti. Žmogus nustojo gilintis į kitus dalykus. Jo pagrindinis tikslas gyvenime tapo maksimalus savo gerovės padidinimas. Jis nebesipriešina arba vangiai priešinasi primetamai sistemai, gyvenimo būdui. Jis tai priima, kaip savaime suprantama ir neišvengiama. Bet ar tikrai taip turi būti? Palieku šį atvirą klausimą kiekvieno apmąstymui. Paskirkite tam bent pusvalandį. Gal tas pirminis kritiškumas atlėgs ir pradėsite matyti viską iš kito kampo.



4. Idiotizmas

Duok žmogui laisvo laiko, duok pinigų, duok visko, ko jis geidžia. Atrodo, turėtų būti tobula, žmogus galėtų daryti, ką tik nori. Deja, deja… Eiliniam žmogeliui suteikus pilną nepriklausomumą, jis pasimes ir nebežinos, ką toliau su savo gyvenimu daryti. Juk visi mes “įprasminame” savo gyvenimą kaip nuolatinį darbo ir pramogų kokteilį. Darbo dienomis dirbame, laisvomis dienomis pramogaujame ar kažkas panašaus. Ir taip visą gyvenimą. Prasminga ar ne? [sarkazmas] Taip, tikrai…[sarkazmas]

Įdomumo dėlei paklausinėjau žmonių, ką jie darytų, jei jiems nebereikėtų dirbti, turėtų kiek nori pinigų ir viso kito. Atsakymai buvo daugiau negu šokiruojantys. Kai kurie iš jų: “Kurčiau verslą”, “vis tiek dirbčiau”, “pramogaučiau”, ir dažniausiai sakomas: “nežinau”, privertė mane rimtai persvarstyti žmonijos idiotiškumo laipsnį. Nors ir anksčiau jau buvau ja nusivylęs, bet šįkart ji pasiekė naujas žemumas. Kaip jums mąstysena, kad žmogui suteikiama viskas ko jis geidžia, o jis, matai, vistiek nori dirbti, nes kitaip neturėtų ką veikti gyvenime? Turbūt žiauriau būti nebegali, kai žmogus savo noru eina dirbti! Štai iki ko privedė mūsų taip garbinama demokratija ir kapitalizmas. Taip išeina, kad žmogus, vos gimęs, jau turi savo paskirtį? Dirbti? Įdomi gyvenimo perspektyva… Kam išvis tada gyventi? Kad patenkintume savo primityvius poreikius ir instinktus?

O kaip jums atsakymas “kurčiau verslą”? Tai dar debiliškesnė noro dirbti forma. Juk žmogui suteikiami visi turtai, kurių jis trokšta, bet jis vis tiek kuria verslą? Kas per nesąmonė? Juk verslininkai dirba kone dvigubai daugiau nei eilinis samdomas darbininkas. Jų patiriamas stresas yra n kartų didesnis. Reikia būti visišku idiotu, kad į tai lįstum, kai tau nieko netrūksta. Juk 99.99% verslauti pradeda dėl vieno tikslo: uždirbti daugiau. Čia dar vienas akivaizdus žmonijos smegenų išplovimas. Ir puikiai atspindi straipsnio demokratija = vergovė mintį, kad žmonės yra nutolinami nuo tikrųjų tikslų, ir jų pagrindinis gyvenimo tikslas tampa popierėliai, vadinami pinigais.

Bet didžiausią žmonijos bukumą parodo atsakymas “nežinau”. Čia nei juoktis nei verkt, kai supranti, kad žmogus nemato nė milimetro toliau savo nosies, o toks klausimas kaip “gyvenimo prasmė ir tikslas” nė karto nėra sušmėžavęs jo atrofuotose smegenyse. Tiesiog rankos nusvyra bendraujant su tokiais žmonėmis. Štai jie ir yra patys didžiausi idiotai. Tik nesupraskite manęs klaidingai, aš nekaltinu jų dėl tokio jų kvailumo. Čia labai efektyviai suveikė tiek tūkstantmečių tobulinta žmonijos valdymo sistema, taip vadinama mainų ekonomika. Ji privertė žmones suvokti gyvenimą, kaip maksimalaus turto siekimą.

Žinoma, aš nekalbu apie tą mažą procentą šiek tiek protingesnių žmonių, kurie turi gyvenime aiškius tikslus, kurie nesusiję su turto siekimu. Mokslininkai: Einšteinas, Tesla, sportininkai: Ronaldo, Jordanas - yra tik keletas iš tų, kurie siekė ne finansinės vertės, o norėjo būti savo srities specialistais. Jie visas pastangas dėjo tam, kad pasiektų savo užsibrėžtų tikslų. Pinigai pas kai kuriuos iš jų - tai tik šalutinis produktas, kadangi jie pasirinko tą sritį, kurioje pinigai maišais nešiojami.

Netikite manimi? Užduokite šį klausimą savo draugams ir pažįstamiems. Pažiūrėkite, ką jie atsakys. Ypatingai atkreipkite dėmesį į pirmus atsakymus. Jei žmogus turi tikslų gyvenime, jis iškart atsakys kažką prasmingo, jei neturi - iš pradžių sakys tokias nesąmones, kaip mano ankščiau minėtos, o vėliau gali bandyti taisytis, jei pradės galvoti. Bet tai tik dar labiau įrodys, kad jis - visiškas idiotas. Idiotas ta prasme, kad yra dabartinės pasaulio sistemos vaisius su visiškai išplautomis smegenimis. Bet dar geriau būtų, kad tą klausimą užduotumėte sau… Pagalvokite, ar tikrai jūsų gyvenimas yra toks siauras, kaip aš kalbėjau? Ar tikrai neturite kažko, ką jūs galėtumėte daryti, jei jums nebereikėtų lenkti nugarų, kad galėtumėte išgyventi?

Zeitgeist judėjimas ir projektas Venera taps realybe tik tada, kai žmonės suvoks, kad gyvenimas yra daugiau nei darbas ir poreikių patenkinimas. Pirma, ką jiems reikia padaryti, tai pakeisti mąstyseną. O tam į pagalbą ateina daugybė video, garsinės ir tekstinės medžiagos, kurios rasite čia ir nuorodų sąraše. O jei jūs jau supratote, kad žmonija juda pražūties link ir kad galime turėti geresnį pasaulį, kur skurdas, kančios, karai neegzistuos, pasidalinkite tuo su savo artimiausiais. Suprantu, kad tai agitavimas, bet tik dalinimasis žiniomis padės judėti naujo pasaulio idėjai į priekį.

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad kiekvienam, skaičiusiam šį straipsnį ir supykusiam, kad jį laikau idiotu, tikrai vertėtų susimąstyti, ar jis toks nėra.



Rašykite: info@zeitgeist.lt


Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

h-h rašė ...

Tikiuosi neisizeisi uz atviruma. Tavo kilme pretenzinga. Siauliu mokykla engianti, traumuojanti. Nelabai nuostabu, kad po tokiu gyvenimo klampyniu zmogus susidomi "jahovistiniais paveiksleliais", nepriimtina, kad ju iliuzijos uzvaldo prota, uzdengia samone, nutraukia rysi su tikrove. Tie masoniski miestai su centrine kompozicija ir babelio kontroles sistema - kliedesys, bet gerai, kad paziurejus i planus, labai aisku, kur reiktu "kishti pagali i rata"- tikra rafinuota blogio imperija. --Mes pastatysim daug kambariuku ir juos sujungsim koridoriukais--kuriuose zmogui neliks vietos. Ateities visuomene bus be to centrinio daugiaauksciu ziedo, nes skirstytojams, biurokratams neliks vietos. Ziedu neliks visai, juos reikia naikinti, kaip tarakonus. Tai dar vienas niekshu planas, kad pudrinti zmogui smegenis. Ash esu zmogus, kuriam kartkarciais reikia nusishikti, niekad nesutiksiu su tokiom utopijom, kur nera vietos net nusispjauti.Vienareiksmiskai - smegenu pudra, kuria reikia trinti.

--h-h 10:16, 2009 sausio 6 (UTC)

Pocka rašė ...

Man irgi baisiai nepatinka šie totalitarizmą simbolizuojantys paveikslėliai su hierarchiją pabrėžiančiais koncentriniais apskritimais. Bet tai yra tik vieno iš Veneros projekto kūrėjų - Jacque Fresco - dizaino eskizai. Na, tiesiog blogas dizaineris. Tačiau jo mintys, kurias girdime filme, yra absoliučiai antitotalitarinės ir antiautoritarinės.

--Pocka 11:07, 2009 sausio 6 (UTC)

lu rašė ...

Šaunu,kad tokie dalykai skleidžiami, pagarba. Bandysim ateit. ZeitGeist filmo (ypač pirmojo) stiprioji pusė -valdymo demaskavimas ir prieinamumas žiūrovui. Nors yra, sakyčiau, kur kas gilesnių panašios struktūros filmų, kaip Esoteric Agenda ar Illuminati ir kt. Taip pat ir Veneros projektas nėra vienintelis, svarbu, mano nuomone, kad jis netaptų aklai kultiniu, o išryškėtų tik pačios geros idėjos. Nes kodėl tuomet ne Anastasijos ekologiniai kaimai? Beje, Lietuvai, pagal šalies dydį kur kas aktualesni. Ten taip pat yra puikių idėjų, bet tokių projektų gerbėjai dažnai apsijungia į kultines grupes, sudievina Anastasiją ar Venerą ir vėlgi pametamas kūrybiškas savarankiškas idėjų vystymas.

--lu 12:11, 2009 sausio 7 (UTC)

Andrius V. rašė ...

H-H į tavo komentarą galėsiu gyvai atsakyti, jei pasirodysi paskaitoje. Man labai įdomu pasidarė iš kur tokias išvadas padarei :)

Lu. Aš pats esu visiškai už Anastasijos idėjas. Jos man labai priimtinos ir jos puikiai dera su projektu Venera.

--Andrius V. 17:52, 2009 sausio 7 (UTC)


Va, va, čia ir yra silpnoji viso to reikalo pusė- Anastasija ir Venera. Geriau šito briedo net neminėti kalbant apie zeitgeist. Kai antroje dalyje kalba pasisuko apie Veneros projektą, sugedo nuotaika. Dar daugiau viskas susijaukė, kai veneros svetainėje pamačiau, kad už beveik visą medžiagą nori babkių ir visur griežtu tonu kalbama apie autorines teises. Tokiu būdu laisvos visuomenės nesukursi.

Mandarinas rašė ...

Mano nuomone, čia tėra sapalionės kaip geriau gyventi ir kelti ūpą žmonėms. Tai niekada nevirs realybe. Respect to "h-h" Knyga "Anastasija" tėra ta pati sapalionė. Nesakau kad knyga yra visiškas šlamštas,tačiau tai tik knyga.

--Mandarinas 12:08, 2009 sausio 19 (UTC)

zp rašė ...

Veneros projektas yra puikus siauro mastymo pavyzdys. Zodziai grazus, bet dizaineris tikrai prastas ir nemato kad jo kuriniai neatitinka tikslu kuriu jis siekia. Utopiniu miestu projektai kuriami nuo tada kai pirmas miestas atsirado zemes pavirsiuje, vieni ju geresni kiti prastesni, bet dazniausiai tik kuria problemas, o ne jas sprendzia.

--zp 09:39, 2009 sausio 24 (UTC)

Zivile rašė ...

Kadangi siek tiek teko su siuo zmogumi pabendrauti,tai galiu pasakyti,kad tai nera vien sapaliones,kaip kai kurie mano. Maziau kritikos zmones,ne kieikvienas is musu galetu tiek pasakyti! :)

--Zivile 19:52, 2009 spalio 22 (UTC)