LUNI Vilnius 2009 11 03 Darius Pocevičius. Žmonijos svajonės socialinėse utopijose ir antiutopijoseinimas (garso įrašas)

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Darius Pocevičius (g. 1968) – rašytojas, vertėjas, kontrkultūros aktyvistas. 1990 m. baigė ekonomikos studijas, dirbo Lietuvos Mokslų akademijoje, studijavo Frankfurto prie Maino J. W. Goethės universitete. Vėliau dėstė rinkodarą Vilniaus universitete, rašė disertaciją. 2000 m. įsitraukė į literatūrinę ir kultūrinę veiklą. Lietuvos kultūrinėje spaudoje išspausdino daugiau kaip 100 esė ir kultūrinių apžvalgų. 2003 m. „Vagos“ leidykloje išleido tekstų rinkinį „Vieną kartą gyveno vienas žmogus“, pasak autoriaus, „pirmąją ir paskutinę savo poezijos knygą“. Daugelio kūrybinių, kultūrinių ir kontrkultūrinių akcijų organizatorius. Interneto svetainių tekstai.lt ir anarchija.lt redaktorius.

Cinikai sako, kad žmonijos svajonės anksčiau buvo įkūnytos vaikiškose pasakose, o dabar – banaliuose Holivudo filmuose. Bet tai netiesa – kolektyvinės žmonijos svajonės materializuodavosi ir gana brandžiais pavidalais: literatūros kūriniais, religijomis, socialiniais projektais. Idealios santvarkos projektus yra priimta vadinti utopijomis. Šis pavadinimas kilo iš 1516 m. išleisto Thomo More'o kūrinio „Utopija“ (pilnas pavadinimas – „Auksinė knygelė, tokia pat naudinga, kaip ir įdomi, apie geriausią valstybės santvarką ir naująją Utopijos salą“), kuriame kritikuojama to meto Europos politinė ir socialinė santvarka, smerkiama absoliutinė monarchija, parodomos privačios nuosavybės sukeliamos turtinės nelygybės blogybės, o joms priešpastatomas idiliškas idealios visuomenės, besitvarkančios demokratijos pagrindais, vaizdas.

Žodis „utopija“ paprastai žymi nerealų, neįgyvendinamą sumanymą (gr. ou topos – vieta, kurios nėra), tačiau šio graikiško žodžio etimologija yra dvilypė. Utopija galima pavadinti ir tiesiog „gerą idėją“ (gr. eu topos – gera vieta). Šis svajonių dvilypumas pasireiškė per visą žmonijos istoriją: utopijos, slypinčios žmonių galvose arba užrašytos popieriuje, dažnai atrodo kaip eutopijos (nuostabios idėjos), tačiau ėmus jas realizuoti praktikoje, beveik visada paaiškėja, kad jos ne tokios jau geros ir nuostabios. Šiuo metu manoma, kad didžiausia ir kruviniausia žmonijos utopija buvo sumanymas kurti komunistinę santvarką Rusijoje ir Sovietų Sąjungoje. Kita vertus, tokia pačia nevykusia utopija, pareikalavusia daugybės žmonių aukų, galime vadinti ir kapitalizmą, kuris nepateisino klasikinio liberalizmo kūrėjų – Adamo Smitho, Jeremy Benthamo, Wilhelmo von Humboldto, Johno Stuarto Millio – sumanymų bei idėjų.

Pranešimas buvo gausiai iliustruota vaizdine medžiaga:

Daugiau informacijos: Darius Pocevičius. Žmonijos svajonės socialinėse utopijose ir antiutopijose

Paskaitos garso įrašas. Trukmė- 00:57:10