Laisvosios kompiuterinės programos - kaip sutaupyti pinigų ir skatinti kūrybiškumą?

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šiame straipsnyje noriu aptarti vieną progresyviausių šių dienų galvos skausmų -- kompiuterinį raštingumą. Ar žinote, kad mokyklose vaikai daugiausia mokomi naudotis nelegaliom kompiuterinėm programom? Ar tikrai? Jei tas programas namų kompiuteriuose žmonės nusipirktų, jos būtų legalios, bet lietuviai šioj vietoj mėgsta pataupyti (jei netikite, pasiklauskite tų, kas prižiūri kompiuterius -- gal ir jūsų kompiuteryje yra programos, kurios kainuoja apie 500Lt, bet jūs tų pinigų niekam nemokėjote).

Bet čia tik dalis problemos. Esmė, kad dažnai mokoma ne suprasti principus, o aiškinama, kaip naudotis tik viena konkrečia programa. Nors būna ir tinkamensių alternatyvų. Norėtume plačiau pakalbėti apie laisvąsias (dar vadinamas atviro kodo) programas. Jos turi kelias itin patrauklias savybes. Visų pirma -- jos dažniausiai yra legaliai nemokamos, visų antra jos kuriamos bendruomeniniu principu, aktyviai bendraujant su pačiais programų naudotojais. Pavyzdžiui, jeigu jūs turite pasiūlymų, kaip tą programą tobulinti, galite juos pateikti ir aptarti speceliose interneto svetainėse, ir jei programų kūrėjai matys šių patobulinimų naudą, jie šias savybes įgyvendins (na ne iš kart, bet gal per pusmetį). Be to, laisvosios programos būna gerai pritaikytos vertimui į savo kalbą. Jei tik kas turi iniciatyvos, gali jas išversti. Pagalbos galite kreiptis į laisvųjų programų aktyvistus (organizacija Atviras kodas Lietuvai, AKL, http://akl.lt)∞.

Optimistinės perspektyvos AKL iniciatyva yra išleistas laisvųjų programų rinkinys mokslui (http://mokslui.akl.lt/mokykloms)∞. Jame rasite virš 100 mokomųjų bei lavinamųjų programų, kurios suskirstytos pagal naudojimo sritį ir tematiką. Dauguma tų programų jau paminėtos ir emokykla.lt svetainėje∞. Švietimo informacinių technologijų centras šio rinkinio DVD kompaktą yra skyręs kiekvienai mokyklai -- galite pasiteirauti.

Laisvąsias programas propaguoja daug įvairių organizacijų ir įmonių. Jos siekia, kad informacijos tvarkymas būtų legaliai prieinamas visiems. Europos komisija turi tam specialią http://osor.eu/news∞ svetianę. Filantropinis "One Laptop Per Child" http://laptop.org∞ judėjimas 3-čio pasaulio šalims kuria ir tiekia ypatingai vaikams ir mokymuisi pritaikytą nešiojamą kompiuterį, kurio visos programos yra tik atviro kodo -- nes tai leidžia neribotą šių programų platinimą ir tobulinimą. Laisvosios programos nėra visiškai nemokamos, jų kūrėjai dažniausiai užsidirba iš profesionalios techninės programų priežiūros. Be to, jos yra puiki niša smulkiam ir vidutiniam progamų priežiūros verslui.

Probleminis pavyzdys Kompiuterininkų tarpe dažniausiai linksniuojama laisvųjų programų naudojimo dilema: Microsof Office ir OpenOffice.org. Pagrindinė Microsoft Office blogybė -- kad jis "pririša" savo naudotojus. Daugumai įprasti DOC, XLS, PPT formatai verčia naudotis būtent nepigiai kainuojančiu Microsoft Office, nes duomenų kodavimas failuose yra Microsoft paslaptis, ir kitos programos nežino, kaip tiksliai juos atkoduoti. Jau prieš 5 metus išleistame vadovėlyje (V. Dagienė, A. Žandaris. Informacinės technologijos 11–12 kl.) temos lygiagrečiai aiškinamos, liustruojant MS Office ir OpenOffice pavyzdžiais. Iš jo galima įsitikinti, kad skirtumai tarp šių programų valdymo nežymūs. OpenOffice visų pirma yra legaliai nemokamas. Visų antra, jo failų formatas (Open Document Format) yra paskelbtas tarptautiniu standartu ir jį gali suprasti ir kitos programos, tarp jų ir Microsoft Offce, KOffice, AbiWord. Teigiama pažanga yra, kad bent egzaminų reikalavimuose∞ leidžiama rinktis tarp Microsoft Office ir OpenOffice

Reikia pripažinti, kad Microsoft buvo pirmoji pasiūliusi plačiosioms masėms grafinę vartotojo sąsają, dėl to dauguma ją žino ir yra pripratę. Bet situacija keičiasi, atsiranda vis daugiau žaidėjų. Pavyzdžiui, internetinių svetainių kūrimo rinkoje karaliaja laisvosios programos. Europos sąjunga yra pripažinusi, kad Microsoft naudojasi savo, kaip monopolistės vaidmeniu rinkoje. Bet kuris ekonomistas jums pasakys, kad monopolija stabdo konkurenciją ir progresą (nebent jis pats būtų ta monopolija suinteresuotas). Yra pavyzdžių, kaip tarsi nekaltom nuolaidom Microsoft prisigerina švietimo įstaigoms, kad jos naudotų jos produkciją, ir taip augina sau būsimus pirkėjus (nors, kaip minėjome, alternatyva yra.)

Teigiami pavyzdžiai Laisvųjų alternatyvų - daug. Kas įdomiausia jos sugeba išsilaikyti bendruomenės pagalba, o ne vien iš verslo. Pvz, fizikos mokomųjų pratimų ir žaidimų rinkinys PhET∞ yra sukurtas Kolorado technikos universiteto mokslininkų. O svetainėje mokytojai gali pateikti idėjas, kaip pratimus panaudoti pamokose, kaip juos tobulinti, gali išversti juos į savo kalbą. Pvz., pratimus modifikuoti galima būtų savo iniciatyva, pasitelkus informatikos studentus. Mokiniai visai kitaip (ne vartotojiškai) žiūrėtų į programinę įrangą, jei patys išverstų į lietuvių kalbą keletą naudotojo sąsajos frazių ar išmoktų pranešti apie programos klaidą. Google nuo 2007 rengia GHOP konkursą∞, kuriame mokiniai kviečiami prisijungti prie atviro kodo projektų. Štai sąrašas, kuo mokiniai pagelbėjo VMA Moodle∞

Pabaigai Nemažai problemų mokyklose sudaro kompiuterių priežiūra: vaikai lenda į internetą, virusai lenda į kompiuterius, sistema sugenda taip, kad ją reikia perinstaliuoti. Bet vėlgi mažai kas žino, kad Lietuvos mokykloms yra sukurta speciali operacinė sistema Baltix/Linux su daug įvairių mokomųjų programų, ir kas svarbiausia -- atspari virusams. Jos įdiegimas yra kelis kartus paprastesnis ir greitesnis negu Windows sistemos ir ji gali be problemų "gyventi" kompiuteryje kartu su Windows.

o vaikai galėtų rinktis, kuria sistema jiems geriau naudotis

http://www.emokykla.lt/doc/IKT_strategija.zip∞ teigia 11. Mokykloje turi būti keliami ir aptariami programinės įrangos legalumo ir atvirumo klausimai, diegiama mokinių pagarba autorių teis ms, plėtojamas internetinės erdvės daugiakultūriškumo supratimas, ugdoma tolerancija kultūrinėms skirtybėms internete. Ugdymo procese stengiamasi vienodomis teisėmis supažindinti mokinius su nuosavybinėmis ir laisvosiomis programomis – mokinys, mokydamasis namie, turi turėti galimybę ir žinių naudotis nemokamomis programomis.

Mokytojai, kurie pasirenka sąžiningumo kelią, kurie atsisako piratavimo ir naudoja nemokamas bei atviras programas, valstybei ir švietimo sistemai sutaupo nemažai lėšų. Kodėl bent pusę jų nepaskyrus pačiam mokytojui? Taip paskatintume mokytojus taupiai naudoti švietimui skirtas lėšas ir kartu sudarytume sąlygas jiems papildomai „užsidirbti“. Tarkim vietoj 12-os kompiuterių su MS Office mokytojas naudotų Open Office. Mokiniams nėra skirtumo, kuria programa mokytis teksto tvarkymo. Nesunku suskaičiuoti, kiek švietimo sistema sutaupo, nepirkdama MS programinės įrangos (tegul ir atpigintos specialiai mokykloms). Nors pusę tų lėšų paskirkime šiam darbščiam ir drasiam mokytojui. Žiūrėk, ir kitas jo kolega susimąstys. Raginant naudoti atvirąsias programas mėgstama paminėti milijonines sumas, kurios neva susitaupo. Deja jos niekaip negrįžta tiems, kurie bando daryti proveržį šioje perspektyvioje srityje ir tai gesina motyvaciją.

Autoriai: Jurgis Pralgauskis, Edukacinių technologijų magistras, Programuotojas, Informatikos/matematikos mokytojas, KTU Gimnazija Antanas Budriūnas, Inžinierius, IT mokytojas, Klaipėdos Vydūno vidurinė mokykla



-ankstesnė -- gal kiek nuobodesnė, versija "Kodėl mokyklose mokoma vogti, o ne kurti?" skamba bulvariškai, bet toliau dėstyti galima gan realiai ir dalykiškai apie situaciją..

Informacinėje/žinių visuomenėje mokėjimas tvarkyti informaciją yra vienas svarbiausių veiklos sėkmės faktorių. Informacijos tvarkymui naudojame įv. kompiuterines programas". Tačiau turbūt ne paslaptis, kad tos programos dažnai yra nelegalios... Kodėl? Nes kitaip nemokame.. O nemokame todėl, kad nėra, kas pamokytų naudotis legaliomis piratuojamų programų alternatyvomis. Nes mokėti virš 500LT už biuro programų paketą eilinis lietuvis dar negreit ryšis. Nuo seno daug kas pripratęs prie Microsoft Office, ir galvoja, kad tik jis ir gali/turi būti naudojamas. Tad ir mokyklose, ir įvairiuose kompiuterinio raštingumo kursuose dažniausiai viskas dėstoma pagal Microsoft ar kitas nuosavybines programas.

Įdomu pastebėti, kad dar 2004 metais atlikta laisvų (atviro kodo) programų naudojimo mokyklose analizė parodė, kad tai būtų ekonomiškesnis variantas (http://www.ipc.lt/21z/mokymas/mokymopr/elaikr/veidrodis/2003n4.php?id=88&iid=6#1∞, http://www.ipc.lt/21z/duomenys/tyrimai/atviras%20kodas/ataskaita.pdf)∞. Nuo to laiko šios programo tik gerėjo: OpenOffice 2 paketo pilnai užtenka kasdieniam dokumentų tvarkymui, Mozilla FireFox naršyklė laikoma atspariausia interneto kirminams, lietuviška operacinė sistema Baltix gali užsikrauti iš kompakto netgi jos neinstaliuojant - ir visa tai galima gauti nemokamai! Dar vienas labai svarbus dalykas - atviro kodo programos puikus pavyzdys, kad galima pačiam kurti ir sukurti reikiamus dalykus, o ne vogti ir apeidinėti įstatymus/"nulaužinėti"... Juk kūryba viena labiausiai džiuginančių žmogaus veiklų - ji lemia ir pasaulio pažangą. Tuo pačiu išmokstama bendradarbiauti, keičiamasi kultūrų patirtimi, nes atviro kodo programos kuriamos pasauliniu mąstu - juk visur informacijos tvarkymo poreikiai panašūs. Lietuvai, neturinčiai ypatingų gamtos išteklių, yra strategiškai svarbu vystyti savo žmonių intelektualinį potencialą - programų kūrimas - vienas efektyviausių kelių, nes jam nereikia didelių investicijų (pvz, brangių laboratorijų).

Negalima aklai kaltinti švietimo ministerijos, nes pastovios reformos jos darbuotojus tiesiog nualino. Tačiau pajudinti laisvų programų plėtojimo procesą tikrai nedaug kainuotų. Tereikia patogios/efektyvios mokomosios medžiagos ir strateginės nuostatos įtvirtinimo dokumentuose. Keli žingsniai jau padaryti, bet kol kas laisvosioms programos kompiuterinio raštingumo (IT) mokymuose lieka jauniausiojo brolio vieta. O juk mokindami ir reikalaudami atsiskaityti namų darbus brangiomis nuosavybinėmis programomis, pedagogai pratina ir net verčia besimokančiuosius piratauti.. Taigi, kviečiame atsakingai susimąstyti, kada nustosime mokyti vogti ir imsime mokyti kurti intelektualinius produktus (kompiuterines programas)?

šis straipsnis taikomas maždaug į http://dialogas.com/∞ (gal net tiksliau∞, nors reiktų pamąstyt dar, ką svarbiau akcentuot)

[redaguoti] Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras: