Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į pirmąją paskaitą Joniškyje

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Antrus metus Lietuvoje gyvuojantis alternatyvios savišvietos tinklas Laisvasis universitetas (LUNI) iki šiol veikė 7 miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Plungėje ir Kuršėnuose. Sausio 15 d., penktadienį, įvyks pirmoji LUNI paskaita Joniškyje. Atvyks du lektoriai iš Vilniaus – Darius Pocevičius ir Robertas Bartašius. Rašytojas, buvęs VU dėstytojas, Darius Pocevičius pasakos apie neformalių savišvietos iniciatyvų istoriją ir ragins patiems kurti Laisvąjį universitetą. „Pasidaryk pats“ namo kūrėjas Robertas Bartašius kalbės apie nuosavo būsto patologiją, kuria serga daugelis lietuvių, ir siūlys nuo jos išsigydyti – imti ir pačiam susiręsti sau pastogę. Užsiėmimas vyks sausio 15 d., penktadienį, 16:00 val., J. Avyžiaus viešojoje bibliotekoje, Vilniaus g. 3, Joniškyje.

Darius Pocevičius teigia, jog Vakarų visuomenės kritikai dažnai akcentuoja, kad šiuolaikiniai universitetai itin nutolo nuo antikinio savišvietos modelio ir laisvų Apšvietos epochos idėjų. Jų manymu, dabartiniai universitetai yra ne kas kita, o kvalifikuotos darbo jėgos – aukščiausio lygio specialistų – gamyklos. Universitetuose mokoma pagal griežtai aprobuotas programas, iki minimumo sumažintos kūrybiškumo ir kritinės minties apraiškos, visas dėmesys sutelktas į galutinį „universiteto kaip gamyklos“ konvejerio produktą – diplomuotą specialistą, galintį siekti profesinės karjeros. Diplomas, o ne žinios, karjera, o ne išsilavinimas, griežta mokymosi programa, o ne kūrybiškumas – štai tie trys banginiai, ant kurių laikosi šiandieniniai universitetai visame Vakarų pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

Nors pasaulyje yra nemažai „laisvųjų universitetų“, deklaruojančių ar bent jau sukurtų deklaruojant autonomiją nuo valstybės, juos vargu ar galima vadinti laisvaisiais. Pavyzdžiui, Laisvasis Berlyno universitetas (Freie Universität Berlin, FU Berlin) „laisvuoju“ buvo pavadintas todėl, kad paskelbė „savivaldą“ ir siekė nepriklausyti nuo valstybės. Tačiau akivaizdu, kad ta „nepriklausomybė“ yra greičiau parodomoji – kiekvienais metais Laisvasis Berlyno universitetas gauna 290 ml. eurų valstybės dotaciją, dar 59 mln. eurų jis prisiduria iš užsienio bei Vokietijos verslininkų. Taigi valstybė yra didžiausias šios gamyklos, vadinamos universitetu, akcininkas, kuris ir valdo šią gamyklą – sudaro gamybos planus (mokymo programas), skiria direktorius ir viršininkus (rektorius ir katedrų vedėjus) ir visaip kitaip kišasi į universiteto veiklą.

Iš tikrųjų nepriklausomomis savišvietos iniciatyvomis pranešėjas laiko Eksperimentinį koledžą (EXCO), 2006 m. įkurtą Mineapolyje ir St. Paulyje (JAV), arba kontrkultūrinę Laisvąją Londono mokyklą (London Free School), arba Toncio Kuzmaniciaus Liublianoje įkurtą „Darbininkų ir pankų universitetą“ (Delavsko-pankerska univerza, DPU), arba Sankt Peterburgo gatvės universitetą, susikūrusį tiesiog gatvėje, kai šiame mieste buvo uždarytas Europos universitetas.

Robertas Bartašius kalbės tema „Būsto patologija ir kaip nuo jos išsigydyti“. Kaip maistas ar miegas, būstas būtinas kiekvienam ir visi turi į jį teisę, tačiau, nepaisant to, yra žmonių, neturinčių būsto, yra už apartamentus skolas mokančių kelias dešimtis metų. Tokia sistema žmogų daro priklausomą, bejėgį ir įbaugina, nes skolas mokantis pilietis nuolat turi baimintis dėl ateities, neprarasti darbo, kad galėtų išsimokėti. Lektorius siūlo pakalbėti apie žmogaus ir valstybės požiūrių į būstą skirtumus, svarstyti, kaip galima sumažinti tuos požiūrių skirtumus. Paskaitoje bus diskutuojama ir apie tai, kodėl pirmykštės bendruomenės nežinojo, kas yra būsto problema, kas pasikeitė, kad toks savaime suprantamas dalykas dažnai gali atrodyti beveik nepasiekiamas... Užsiėmimo metu bus kalbama apie privataus namo ir komunos privalumus ir trūkumus, LUNI studentai svarstys įmanomas brangaus būsto alternatyvas. Lektorius pasidalins patirtimi apie savosios namo vizijos kūrimą ir įgyvendinimą savomis rankomis minimaliais kaštais, nes jis gyvena paties statytame name iš šiaudų ir molio. R. Bartašius dalins ir visai praktiniais patarimais „prieš įkalant pirmąją vinį“ – apie namo dydį, saugumą, patogumus, statybų laiką, išlaidas. Kalbės apie galimas naudoti statant namą medžiagas (juk ne viskas turi būti brangiai perkama statybinių prekių parduotuvėse) : molį, šiaudus, padangas, stiklą, kalbės apie namus medždžiuose, namus iš tuščių butelių, namus ant ratų, namus ant vandens. Taigi Joniškio LUNI studentai bus kviečiami griauti stereotipinius įsitikimus, koks turėtų būti tinkamas ir geras namas ir atverti kelius vaizduotei, kaip susikurti savo namus.

Laisvasis universitetas (LUNI) kuriamas ne kaip institucija, o kaip tinklas, kurį formuoja įvairūs žmonės, turintys skirtingus požiūrius ir nuomones. LUNI nėra universiteto rūmų, rektorių, katedros vedėjų ir jokių hierarchijos santykių. LUNI siekia, jog žmonės būtų atviri ir aktyvūs visuomenės nariai, o ne pasyvūs stebėtojai ar dominuojančios nuomonės atstovai.

Laisvajame universitete nėra valdžios. Jame visi turi vienodas teises. Tai horizontalus savišvietos tinklas, kuriame atsisakoma bet kokių hierarchinių struktūrų, panaikinama riba tarp dėstytojų ir klausytojų. LUNI lektoriumi gali tapti kiekvienas, norintis pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi. Laisvajame universitete įgytos žinios netampa nei nuosavybe, nei galios monopoliu. Kai aukštasis mokslas Lietuvoje tampa turtingųjų privilegija, LUNI propaguojama nemokama savišvieta gali tapti vienintele išeitimi.

Iki susitikimo pirmojoje LUNI paskaitoje Joniškyje!

LUNI Joniškio iniciatyvinė grupė, 2010 01 13

Asmeniniai įrankiai