2010 01 05 LUNI Vilnius. Kasparas Pocius. Kapitalizmo ir valdžios pokyčiai bei jų kritika XX a. pab. - XXI a. pr.

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kasparas Pocius
Kasparas Pocius

Kasparas Pocius – socialinis aktyvistas, žurnalo „Juodraštis“ ir portalo „anarchija.lt“ redakcinės kolegijos narys. Studijavo istoriją Vilniaus universitete, vėliau tradicines studijas išmainė į Laisvąjį universitetą, dalyvauja jo iniciatyvinėje grupėje. Dalyvavo daugelyje įvairių akcijų. Domėjimosi kryptys – socialinių judėjimų istorija, politika ir filosofija, grožinė literatūra, alternatyvūs švietimo modeliai. Yra išvertęs Noamo Chomsky knygą „Tikslai ir vizijos“, publikavęs straipsnių politinėmis, socialinėmis ir filosofinėmis temomis.

Užsiėmimas vyks sausio 5 dieną, antradienį, 18:00 val., „Satta“ klube, Vilniaus g. 16 (kieme, greta „Lietuvos ryto“ redakcijos), Vilniuje.

4 užsiėmimų kursas: Kapitalizmo kritika, mažoji politika ir naujieji socialiniai judėjimai

Nuo XX a. 7 dešimtmečio pasaulyje iškilo visa eilė socialinių-politinių judėjimų – prancūzų situacionistai, tarptautinis autonomistų judėjimas, nelegalių migrantų, seksualinių mažumų judėjimai, galiausiai – Sietle 1999-ųjų rudenį pasirodęs globalaus teisingumo judėjimas (arba „no-global“ movement) – kurių teoretikai ir praktikai vėlyvojo kapitalizmo epochoje iš esmės pakeitė radikalųjį socialinį-politinį, politinį-filosofinį diskursą. Kritikuodami šiuolaikines galios struktūras, performuluodami pagrindines visuomenės, socialinių judėjimų ir kovų sampratas, įvairūs XX a. pabaigos politiniai mąstytojai, patys aktyviai dalyvavę įvairiuose socialiniuose judėjimuose, padėjo tiems judėjimams kurti naujas veiksmų strategijas ir naujus socialinių judėjimų bendradarbiavimo metodus.

Šiame kurse bus siekiama nagrinėti po 6-ojo dešimtmečio kilusias socialinės-politinės kapitalizmo kritikos sroves ir patirtis, po XX a. septintojo dešimtmečio kilusius socialinius judėjimus, jų savitumus, naujas politinės, socialinės vaizduotės ir sąveikos formas.

Antrasis užsiėmimas. Kapitalizmo ir valdžios pokyčiai bei jų kritika XX a. pab. - XXI a. pr.

Michelis Foucault ir Noamas Chomsky'is: „Kapitalizmas kaip kalėkimas"
Michelis Foucault ir Noamas Chomsky'is: „Kapitalizmas kaip kalėkimas"

Šioje paskaitoje, kuri, kaip tikimės, virs atvira diskusija, kalbėsime apie tai, kaip kritikuojamas šiuolaikinis kapitalizmas. Socialdemokratiniuose sluoksniuose ir tradiciniuose socialiniuose judėjimuose neoliberalizmas ir Naujoji pasaulio tvarka dažniausiai kaltinami tradicinių ekonominių, politinių ir kultūrinių skirtumų bei ribų nepaisymu (tokiai pozicijai pritaria, pavyzdžiui, Noamas Chomsky‘is).

Kiti kapitalizmo kritikai, pradedant Micheliu Foucault ir baigiant šiuolaikiniais italų neortodoksiniais marksistais - autonomistais, teigia, kad postmodernybėje pasikeitė kapitalistinio valdymo paradigma. Modernybėje kapitalizmas rėmėsi tvirta institucine disciplina, fordistine (fabrikine) darbo paradigma, hierarchiniais vertikaliais darbo santykiais ir visuomenės stratifikacija (socialinių sluoksnių atskyrimu). Nors socialinė hierarchija niekur neišnyko, svarbu yra tai, kad postmodernybėje kapitalistinės galios struktūros remiasi kontrolės paradigma: jos stengiasi kontroliuoti visą gyvenimą – paversti sociumą „spektaklio visuomene“. Spektaklis sukuria savus simuliakrus ir savas normas.

Deleuze‘as ir Guattari pastebi kapitalizmo savybę peržengti bet kokias ribas (deteritorizuotis), tačiau tik tam, kad paverstų už tų ribų esančius objektus prekėmis ir kapitalu (reteritorizuotųsi). Jis neturi centro, kaip tikras nomadas trokšta užkariauti kiek įmanoma daugiau teritorijų, prisitaiko prie dabartinio gyvenimo formų ir stilių, bet tik tam, kad kuo daugiau to stiliaus atributų paverstų prekėmis. Jis sveikina postmoderno įvairovės, bet tik tam, kad atrastų savo rinkai naujų nišų. Tačiau iškilus grėsmei, jis grįžta prie despotizmo – naudojasi policiniu prievartos aparatu, primityviu kaupimu (plėšimu), atskiruose regionuose sukuria socialinės atskirties erdves ir getus.

Kaip teigė Deleuze‘as ir Guattari bei Michelis Foucault, šiuolaikiniame pasaulyje iš disciplinuojamos visuomenės pereinama į kontrolės visuomenę, kur dominuojanti galia prisitaiko prie mūsų kasdieninių poreikių, kad galėtų juos išnaudoti savo tikslams ir kontroliuoti. Tokia visą gyvenimą aprėpianti ir kontroliuojanti galia šiuolaikinių filosofų dar vadinama biogalia (bios – gyvenimas), o pasipriešinimas jai gimsta biopolitinių kovų terpėje.

Turbūt revoliucinį šuolį kapitalizmo kritikoje padarė Italijos autonomistų judėjimas, apvertęs požiūrio į socialinių kovų įtaką kapitalizmui perspektyvą. Jei tradiciniuose socialiniuose judėjimuose manoma, kad visiems mums iššūkį meta sistema, tai autonomistų nuomone, kapitalizmo plėtra – tai prisitaikymas prie socialinių kovų metamo iššūkio. Pavyzdžiui, septintajame dešimtmetyje, klestint gerovės valstybei, daugeliui žmonių pasirodė atgrasi uniformuota fabrikinė ir profsąjunginė disciplina, moterys buvo nepatenkintos antraeile funkcija šeimoje ir priverstiniu neapmokamu triūsu namuose. Iškilę darbininkų judėjimai privertė kapitalizmą tapti lanksčiu ir, suskaidžius gerai organizuotą darbininkų judėjimą, proletarais paversti visus dirbančiuosius.

Deleuze‘as ir Guattari knygoje „Antioidipas“ pastebi įdomų dalyką: šiuolaikiniame kapitalizme klasių kova tarsi išnyksta. Lieka viena klasė (asmenys, prisitaikę prie kapitalizmo dogmų, gerai besijaučiantys spektaklio terpėje) – ponai ir vergai viename asmenyje, bei daug deklasuotųjų (tų, kurie yra atskirti ir nustumti į paraštes – migrantų, įvairių mažumų atstovų, radikalių grupių ir t.t.). Mažoji politika, apie kurią kalbėsime trečiojoje paskaitoje, gimsta deklasuotųjų, atstumtųjų, „nenormaliųjų“ terpėje, bet ji taip pat kuria klasines kompozicijas – išsklaidžius gerai organizuotą dirbančiųjų klasę (dekompozicija), ją iš naujo atkuria (rekomponuoja) kapitalizmui besipriešinantys socialiniai judėjimai, kuriems klasių kova virsta socialiniu karu, kuris kovojamas bet kur – okupuotame universitete ar fabrike, visą miestą apėmusiose riaušėse, tarp namų sienų, ir kovingų tinklalapių tekstuose.

Vertingos nuorodos:

Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

��� �������� �� 8 ���� rašė ...

�������� ���������� �����, http://dietaci.co.cc/pohudet-bez-diet-i-uprazhneniy.html �������� ��� ���� � ����������,  :-DDD, http://dietaci.co.cc/sonnik-pohudet.html ������ ��������,  :-PP, http://dietaci.co.cc/skachat-kovalkov-kak-pohudet.html ������� ��������� ��� ��������, >:]]], http://dietaci.co.cc/test-kak-pohudet-besplatno.html ���� ��� �������� ���������, 8)), http://dietaci.co.cc/dieta-kak-pravilno-pohudet.html ����� ��� ��������� ��������, lca, http://dietaci.co.cc/kak-pohudet-v-oblasti-ruk.html ��� �������� � ������� ���, sfpik, http://dietaci.co.cc/pohudet-za-molodye-dney.html �������� �� ������� ����, >:), http://dietaci.co.cc/kak-pohudet-v-basseyne.html ��� �������� � ��������, >:), http://dietaci.co.cc/srochno-pohudet-na-5-kg.html ������ �������� �� 5 ��,  :-)), http://dietaci.co.cc/pohudet-navsegda-skachat-knigu-besplatno.html �������� �������� ������� ����� ���������, uhf, http://dietaci.co.cc/kak-pohudet-na-7-kg.html ��� �������� �� 7 ��, 9997, http://dietaci.co.cc/pohudet-s-pomoschu-perekisi-vodoroda.html �������� � ������� �������� ��������, jvb, http://dietaci.co.cc/kak-pohudela-nikol-richchi.html ��� �������� ������ �����,  %[[, http://dietaci.co.cc/kak-pohudet-s-pomoschu-fotoshopa.html ��� �������� � ������� ��������, =OOO, http://dietaci.co.cc/kak-pohudet-s-pomoschu-uprazhneniy.html ��� �������� � ������� ����������, bxhimb, http://dietaci.co.cc/pohudet-za-tri-nedeli.html �������� �� ��� ������, 53797,

--��� �������� �� 8 ���� 10:11, 2010 sausio 7 (UTC)