2009 01 22 LUNI Vilnius. Saulius Norvaišas. Technologijos, tinklai ir žmonės: Didysis Sprogimas

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Saulius Norvaišas. Technologijos, tinklai ir žmonės: Didysis Sprogimas

  • Apie inovacijų savipakankamumą (6 proc. būtinų nenormalumų dėsnis ir chaoso teorija)
  • Apie Dirbtinio Proto (Artificial Intelligence) mitą (mentaliniai modeliai ir duomenų sodrinimas)
  • Įtinklintų organizacijų atsiradimas (investicijos ir sprendimų priėmimas)
  • Apie įtinklintą žinių „gamybą“ ir jų perdavimą/įsisavinimą
  • Mokslų susiliejimas (tinklų teorija, kietoji ir blausioji matematika)
  • Visuomenės atsirandančios bendrabūvio technologijos (bepartinė visuomenė ir omnikratija)


1. Apie inovacijų savipakankamumą

Inovacijos, nepaisant reiškinio sudėtingumo, persipynimo ir jų inversijų, turi dvi komponentes: „Naikinančiąją“ ir „Kuriančiąją“. Norint atkurti civilizacijos istoriją, užtenka žinoti inovacijų dinamiką. Tai reiškia, kad inovacijos determinuoja civilizacijos procesą – daugiau jokių komponečių istorijos procesui aprašyti nereikia. Pvz., po revoliucinių technologinių inovacijų ne už ilgo eina didieji karai.

Inovacijos, palyginus su konservacija, sudaro nedidelę kultūros dalį. Gamta pasirūpino, kad bet kurioje evoliucionuojančioje sistemoje būtų apie 6% „nenormalių“ (pvz., inovatyvių) elementų. Išties yra atvirkščiai – sistemos gali evoliucionuoti tik todėl, kad jose kažkaip „pasigamina“ nenormalumai. Totalitariniai rėžimai, jei kalbėti apie socialines sistemas, save pasmerkia naikindami „nenormaliuosius“.

Internetas yra viena iš šviežiausių inovacijų, kuri radikaliai pasikeis mūsų socialinįgyvenimą Artimiausios inovacija galėtų būti, reikia manyti, kamieninės ląstelės.


2. Apie Dirbtinio Proto (Artificial Intelligence) mitą

Mokslinė programa, kilusi kartu su kompiuterių atsiradimu ir siekusi intelektualiąją žmogaus veiklą „įdėti į komiuterį“, žlugo. Be fiiologinių kitų aspektų, intelektas yra dar ir socialinis reiškinys ir jo niekas be socialinės būtybės negali turėti. Dėl to žmogaus, kaip inovatyvios būtybės, svarba vis didėja. Skaičiavimo technologijos gali būti sėkmingai naudojamos, pvz., dideliuose duomenų masyvuose ieškant dėsningumų, tačiau natūralus intelektas nepakeičiamai dalyvauja pagrindinėse žinių kūrimo stadijose.

Žmogaus mentaliniai modeliai (tai, kaip jis supranta realų pasaulį) gali būti tobulinami efektyviai bendraujant su kitais žmonėmis, kurie paprastai turi kitokius mentalinius modelius. Internetas, aprūpintas specialia programine įranga, vaidina lemiamą vaidmenį žinių kūrime.


3. Įtinklintų organizacijų atsiradimas

Atsiradus internetui ir specialiai programinei įrangai, ima rastis ir organizacijos, kurių egzistavimas be interneto būtų neįmanomas. Pvz., gali visiškai nepažįstami žmonės, gyvenantys skirtingose pasaulio dalyse, sukurti įtinklintą verslo įmonę ir vykdyti veiklą. Kiekvienos organizacijos gyvenime svarbu du aspektai – investicijos ir sprendimų priėmimas. Esant „atsakomybės centrui“ (pvz., tarptautinei draudimo kompanijai), tokių organizacijų steigimasis taps kasdienis reiškinys. Reikia disponuoti tik sprendimų priėmimų įrankiu.

Įtinklintos organizacijos, išnaudodamos intelektualiąją įvairovę ir dėl to būdamos žymiai efektyvesnės, artimiausiu metu taps vyraujantis organizacijų tipas. Internetas ir speciali programinė įranga įtinklintų organizacijų atsiradime vaidina lemiamą vaidmenį.


4. Apie įtinklintą žinių „gamybą“ ir jų perdavimą/įsisavinimą

Naujos žinios atsiranda iš jau buvusių žinių (teorijų, t.y. tikrovės modelių), aktyviai keičiantis skirtingais supratimais apie tikrovę. Natūralūs eksperimentai vis daugiau pakeičiami kompiuteriniais eksperimentais su nagrinėjamo reiškinio modeliu. Stebimos tendencijos, kai vis daugiau mokslinių straipsnių parašomi kolektyvų, kurių autoriai yra iš skirtingų institucijų. Tai reiškia, kad žinių ir patirčių įvairovė yra „atrankos“ veiksnys, pagreitinantis žinių „gamybą“. Internetas su specialia programine įranga žymiai prisideda prie žinių „gamybos“.

To paties interneto dėka vyksta ir mokymosi procesas. Gali būti taip, kad kurio nors dalyko įsisavinimo pradžioje visi turi „studento“ statusą, ir tik pasibaigus mokymuisi paaiškėja, kas yra studentas, o kas profesorius. Tai reiškia, kad žinios yra perduodamos (profesoriai) ir įsisavinamos (studentai) dinamiškai, be jokio formalaus išankstinio rolės delegavimo. Be tinklo technologijų toks naujų žinių „gamybos“ ir esančių žinių įsisavinimo būdas būtų neįmanomas.


5. Mokslų susiliejimas

Visi mokslai – gamtos, tikslieji, socialiniai, humanitariniai, inžineriniai ir t.t. – ne tik papildo vienas kitą, bet yra reikalingi vienas kitam. Kasdieninės kalbos „neryškumas“ yra ne mažiau būdingas tikrovei ir ne mažiau funkcionalus, nei aksiomatinis tikslumas. Neryškioji logika („Fuzzy logic“) naudojama inžineriniuose prietaisuose, pvz., automobiliuose. Žmogaus kalbėjimo neryškumas taip pat turi konstruktyvią prasmę.


6. Visuomenės atsirandančios bendrabūvio technologijos (bepartinė visuomenė ir omnikratija)

Dabartinė socialinio bendrabūvio organizavimo tvarka nebeatitinka poreikių ir neišnaudoja naujų galimybių, ypač interneto su specialia sprendimų priėmimo programine įranga bei kompiuterinių prognozavimo ir strategavimo metodų. Omnikratija būtų nauja visuomenės gyvenimo forma, kai pašalinami visi (amžiaus ir kt.) apribojimai dalyvauti sprendimų visuomenei/bendruomenei svarbiais klausimais priėmime.

Omnikratijoje pozityvus žmogaus dalyvavimas sprendimų priėmime ir socialinių bei ekonominių sistemų prognozavime yra skatinamas socialinėmis, ekonominėmis ir kitomis priemonėmis. Ši politinė santvarka būtų galutinis visuomenės vystymosi etapas. Sociumo įtinklinimas omnikratijos atsiradime ir palaikyme vaidina lemiamą vaidmenį.

Visa tai, kas išdėstyta aukščiau, sudaro prielaidas „Didžiajam Sprogimui“ – naujam virsmui, kuris bus ne mažiau įspūdingas nei tas, kuris galėjo būti mūsų Visatos atsiradimo priežastimi.

2009 01 20


Taip pat skaitykite:


Saulius Norvaišas

Valstybė be partijų: utopija ar netolima ateitis?

Kai visa Lietuva ginčijasi, gerai ar blogai dirba penktasis nepriklausomos mūsų šalies Seimas, mokslininkai svarsto dar vieną visuomenės evoliucijos scenarijų – valstybę be parlamento. Kaip „Alfa.lt“ tvirtino sudėtingų sistemų tyrinėtojas („complex systems researcher“) Saulius Norvaišas, technologijos vystosi taip greitai, kad netrukus net ir demokratija gali tapti elektroninė.


Parlamentas nereikalingas

Informatikas prognozuoja, kad parlamentas taps nereikalingas, nes partijų funkcijas netrukus elektronininėmis priemonėmis atliks patys valstybės piliečiai. Tokią tiesioginę elektroninę demokratiją S. Norvaišas vadina omnikratija.

„Esu tikras, kad omnikratija anksčiau ar vėliau ateis, nes atstovaujamoji demokratija nėra efektyvi,” - kalbėjo tyrinėtojas. Omnikratijos veikimo modelis, S.Norvaišo teigimu, yra paprastas: kas nors pasiūlo įstatymo projektą ar jo pataisas, o aktyvios visuomenės grupės (pavyzdžiui, mokslininkų) nusprendžia, ar pasiūlymas yra tinkamas balsuoti. Savo ruožtu ekspertai prognozuoja galimą įstatymo poveikį. Jei nusprendžiama, jog pateiktas pasiūlymas vertas dėmesio, piliečiai elektroniniu būdu balsuoja. Tuomet taip pat kompiuteriai suskaičiuoja ir paskelbia balsavimo rezultatus, o teisėtvarkos institucijos užtikrina, kad priimto įstatymo ar kito sprendimo būtų laikomasi. Beje, įstatymų projektus, jų pataisas ar kitas idėjas tokiam visuomenės teismui, pasak S. Norvaišo, siūlyti galėtų visi valstybės piliečiai, nepaisant jų amžiaus ar kitų savybių. “Visi apribojimai, kada nors egzistavę istorijoje, omnikratijoje neegzistuotų. Kodėl mažas vaikas negali balsuoti? Kas nustato, kad tai daryti galima nuo 18 metų?”, - svarstė IT specialistas.


Omnikratijos prielaidos

Kaip tvirtino S. Norvaišas,tam, kad imtų veikti naujas demokratijos modelis – omnikratija – reikalingos kelios sąlygos. Visų pirma, anot jo, būtinas tam tikras technologijų išsivystymas, kurį Lietuva jau yra pasiekusi. Svarbus ir valstybės dydis – kuo didesnė šalis, tuo omnikratijos įgyvendinimo galimybės mažesnės.

Ne mažiau svarbus ir pačios valdžios požiūris į tiesioginę elektroninę demokratiją. Anot S. Norvaišo, jai įgyvendinti reikalinga politinė valia. Tačiau norą gyventi valstybėje be parlamento galėtų parodyti ir verslo organizacijos ar patys piliečiai.


Pliusai ir minusai

Akademinėje literatūroje, nagrinėjančioje omnikratijos perspektyvas, pasak S. Norvaišo, dažniausiai išvardijami minusai, tuo tarpu šios valstybės valdymo formos privalumai nėra akcentuojami. Anot mokslininko, tokiu būdu neatsižvelgiama į įvykusius technologinius pokyčius ir į tai, kaip technologijos galėtų kokybiškai pakeisti egzistuojančią sistemą.

Kaip teigė IT specialistas, vienas iš dažniausiai akcentuojamų omnikratijos minusų – tai, kad, kitaip nei Senovės Graikijoje, šiuolaikinių valstybių piliečiai, norėdami priimti įstatymą arba kokį kitą sprendimą, negalėtų susirinkti vienoje vietoje. Tačiau S. Norvaišaspabrėžė, kad šiuolaikinės elektroninės priemonės sudaro galimybes šio reikalavimo nepaisyti: jos leidžia net skirtingose pasaulio vietose esantiems žmonėms bendrauti taip, tarytum jie būtų tame pačiame kambaryje.

Kitas, pasak jo, dažniausiai pabrėžiamas elektroninės demokratijos minusas - žmonių pasyvumas bei politinė apatija. Vis dėlto ir šis aspektas, tyrinėtojo teigimu, omnikratijos sąlygomis nėra problema, nes yra mechanizmas, galintis žmones aktyvuoti.

Pasak S. Norvaišo,toks mechanizmas – tai grįžtamasis ryšys, kurio formos gali būti labai įvairios ir kuris jau ir dabar yra daug kur naudojamas. Kaip pavyzdį informatikas pateikė lošimą akcijų biržoje: žmonės lošia, nes tokiu būdu gauna ekonominės naudos.

Tačiau ar tinka politinį aktyvumą skatinti ekonominiais motyvais? Juk dalyvavimas valstybės valdyme – kiekvieno pilietinė pareiga. Mokslininko manymu, demagoginės politikų frazės devalvavo pilietinės pareigos sąvoką, „pastatė ją nuo kojų ant galvos“.

S. Norvaišas taip pat pridūrė neteigiantis, kad grįžtamasis ryšys būtinai turėtų būti ekonominis skatinimas. Jo įsitikinimu, piliečio sprendimas dalyvauti ar nedalyvauti politiniame gyvenime būtų jo teisė. Informatiko manymu, asmenų suinteresuotumą aktyviai dalyvauti valstybės valdyme skatintų noras gauti papildomų privilegijų.

Dar vienas omnikratijai priskiriamų minusų – mažesnis operatyvumas nei atstovaujamosios demokratijos. S. Norvaišopasakojimu, dažnai teigiama, esą tiesioginės demokratijos atveju ne taip greitai būtų galima paskelbti referendumą, balsavimą ir pan. Tačiau, jo įsitikinimu, greitis priimant sprendimus šiandieninio technologinio įgyvendinimo dėka gali padidėti, be to, greitai priimtas įstatymas nereiškia, kad jis yra geras.


Saugumo užtikrinimas – ne problema

Mokslininkas akcentavo, kad inertiškai mąstantys žmonės gali bijoti tokios sistemos, teigdami, kad ji yra nevaldoma. Tačiau, S. Norvaišo manymu, tokie teiginiai tebūtų įpročio būti tiesiogiai valdomiems pasekmė.

„Alfa.lt“ pasiteiravus apie saugumą ir patikimumą, S. Norvaišas užtikrino, kad saugumo užtikrinimas nebūtų problema ir pateikė elektroninės bankininkystės pavyzdį.

Neigiamų omnikratijos padarinių, pasak mokslininko, kol kas neįmanoma sumodeliuoti. Jas numatyti taip pat sunku, kaip kadaise netyčia atsiradusius kompiuterinius virusus. Tačiau abejonės dėl saugumo, anot jo, neturėtų būti argumentas prieš omnikratiją arba, kitaip tariant, gyvenimą be parlamento.

alfa.lt

2006 08 08

Saulius Norvaišas – šiuo metu M. Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto dekanas.


Taip pat skaitykite:

Aldo Capitini. OMNICRACY http://www.citinv.it/associazioni/ANAAC/englishversion/testo.htm


Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

studente rašė ...

nepatiko

--studente 19:55, 2009 sausio 22 (UTC)

studentas rašė ...

Patiko.

--studentas 06:42, 2009 sausio 23 (UTC)

Gedas rašė ...

Buvo idomu. Gaila siek tiek laiko pritruko. Aciu Sauliau!

--Gedas 10:11, 2009 sausio 23 (UTC)

Apuoke rašė ...

Tai buvo produkto pristatymas - kuris turi daugybe trukumu - o ne idejos pristatymas. Pziurekite LRT archyvuose - interviu su juo laidoje Negali buti. sie keli punktai viska is karto: programai reikalinga speciali programine iranga, nera laisvo kodo, beje - pasnekovas rimtu veidu pasake kad nieko geresnio nera - ir nebebus. Jausmas - kad zmogus susizavejes savo kuriniu - nori ji tiesiog parduoti:)

--Apuoke 11:32, 2009 sausio 23 (UTC)

Saulius Norvaišas rašė ...

Visada laukiu kritikos strėlių ir visada džiaugiuosi joms įsmigus į mano minčių kūną. Ačiū Apuokei. Laisvasis universitetas yra angažuotų TIESAI žmonių sambūris, tai didžiausia vertybė, kurią aš visada palaikysiu. Tiesa egzistuoja ir ji yra nuolatos gimstantis darinys. Labai stengiausi "produkto" nepristatyti. Jis yra, jis egzistuoja, tačiau egzistuoja kaip potencija, kaip galimybė, priešingai nei fantazijos, kurios pateikiamos tarsi jau esančios realybėje. Minėdamas "produktą" noriu, kad susimąstytume. Nemažai gavau kritikos iš dukros, kuri irgi buvo įsimaišiusi tarp klausytojų. Pasakė, kad su pašnekovais esu grubus ir nemandagus, juk skleisdamas omnikratijos idėjas turėčiau būti pats omnikratas, t.y. įsiklausyti į įvairias nuomones, o ne nekantriai klausti oponentų "o kas iš to?". Na, atrodo, įsiklausau. Kol klausiantysis nenuvažiuoja į lankas. Jei jau patekome į hierarchinę aplinką, kokia yra paskaita per se, tai laikykimės jos taisyklių. Juk turime nedaug laiko, kad galėtume klausytis milijonus įvairių produktų pristatymo - kalbu apie konkrečią kolegos kitame auditorijos krašte semantinių tinklų metodo reklamą. Be to, tas "produktas", kurio taip ir nepristačiau, skirtas mūsų visų laiko taupymui, (kad turėtume daugiau laisvalaikio:). Todėl kalbėjimas "ne į temą" mane paverčia kategorišku diktatoriumi. Ir nieko su savimi negaliu padaryti... Tiesą sakant, nesupratau Apuokės pgr minties - jei ji išvis buvo. Taip, tai buvo IR produkto pristatymas, kai nekalbama apie patį "produktą". Dėl tam tikrų priežasčių net negaliu apie jį kalbėti. Taip, omnikratijai reikalinga speciali programinė įranga. Mediawiki irgi yra speciali pr. įranga, Skype - irgi, Google - irgi. Internetas taip pat yra speciali technologija. Ir ką dabar daryti? Ką daryti, kad jos nėra atviro kodo? Be abejo, žaviuosi savo kūriniu, kartu esu realistas - kūrinys yra niekas, jei jame nėra gyvybės. O gyvybę sukuria kūrinio santykis su norinčiais to santykio. Ar noriu kūrinį parduoti? Jei tik nori jį kas nors pirkti - prašau. Jei nori naudotis - irgi --- prašau. Tik pasakykit, kam norit jį naudoti - savo verslo proceso tobulinimui ir pelno generavimui ar visuomenės, visų mūsų gerbūvio kėlimui. Kam? Be to, dar noriu atsiprašyti vieno iš nepažįstamųjų dėl "lietuviškumo" sindromo paminėjimo. Pats nemėgstu savęs ir lietuvių žeminimo, gal dėl to ir išsprūdo ta replika - išgirdus iš pašnekovo susimenkinimo gaidelę. Mes, lietuviai - esu įsitikinęs, - esam Visatoje sukurti tam, kad parodytume pasauliui kitą kelią. Mes pakeisim pasaulį.

--Saulius Norvaišas 18:11, 2009 sausio 23 (UTC)

Pocka rašė ...

Na, manau, neverta laužyti strėlių. Saulius Norvaišas pažadėjo, kad tuo "produktu" LUNI studentai galės naudotis nemokamai. Ką gi, pamėginsim, išbandysim ir tada konkrečiau ką nors pasakysim...

Esu tikras, kad paskaita pavyko. Kažko geresnio sunku tikėtis esant tokiai nevienalytei auditorijai.

--Pocka 18:19, 2009 sausio 23 (UTC)


Jo, įdomi paskaita buvo. Dabar knieti išbandyti reikalą praktiškai. Ir sutinku su tuo, kad be atviro kodo atviros (ir laisvos, tikriausiai) visuomenės nesukursi. Tiesa dar, kaip ir nebuvo atsakymų į hierarchijų įveikimą, į galios svertų perėmimą ar išcentravimą, o be to, idėja liks labai, labai, labai gera, bet realiai pinigai ir gerbūvis ir toliau plauks į tų pačių 10% rankas, o kiti bus susijungę į horizontalius tinklus, generuos pasiūlymus ir pan., bet iš esmės tik dar geriau dirbs.

Krabas

ulu rašė ...

...iškilo klausimas, kaip tiesioginins elektroninis demokratijos modelis apsisaugos nuo konformizmo apraiškų, kurios kiek klibina sprendimų objektyvumą?

--ulu 12:26, 2009 vasario 18 (UTC)

Saulius Norvaišas rašė ...

Jei yra konformizmas, reiškia, kad jis konformistui yra naudingas - kam nesitaikstyti su kažkuo (blogybe, korupcija, piktnaudžiavimais etc.), jei už tai negausiu jokio "prizo"? Labai paprasta konformizmo ekonomika, tiesa? Omnikratijoje ir yra numatytas grįžtamasis ryšys, kai nuo tavo aktyvumo, kuris, aišku, dar ir naudingas visuomenei ar bendruomenei, priklauso tavo "prizo" dydis. Omnikratijoje niekam net nešautų mintis moralizuoti konformizmu, apatija, nepilietiškumu etc., nes tokio reiškinio nebūtų. Pavyzdžiui, pabandyk nekvėpuoti kurį laiką - gi uždusi, nes yra grįžtamasis ryšys, kai deguonies trūkumas kraujyje signalizuoja - kvėpuok!

--Saulius Norvaišas 19:08, 2009 vasario 18 (UTC)