2009 02 19 LUNI Vilnius: Žygimantas Medelis. Ginant politiką. Programuojama valstybė

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žygimantas Medelis
Žygimantas Medelis

Žygimantas Medelis - programuotojas, filosofas (BA Informatika, VDU; BA in Humanities with Philosophy, Open University, JK), parlamentinės informatikos projekto "Atviras Seimas" autorius http://www.idemokratija.info/.


Dalyvauti politikoje galima tik žinant

Politika negalima ten, kur nėra dalyvavimo, tačiau tik žinantys gali prasmingai dalyvauti. Todėl politika neįmanoma nesuteikiant galimybių žinoti. Valstybė, teikianti nors ir detaliausią statistika apie savo darbą, nebūtinai yra atvira dalyvavimui. Tik valstybė, leidžianti atvirai valdyti žinias apie ją, kuria aplinką, kurioje ji tampa iš tiesų politine valstybe. Žinių apie valstybę kiekis yra milžiniškas, todėl galimybė programuoti tokias žinias suteikia pagrindą augti politikos tankiui valstybėje.


Ideali demokratija - žmonės žino ir dalyvauja

Politika yra bendrų reikalų sprendimas. Bendri reikalai negali būti sprendžiami be visų asmenų, kuriems ta problema yra bendra, dalyvavimo. Todėl didžiausias politikos tankis yra idealioje demokratijoje, kur visi asmenys dalyvauja bendrų reikalų tvarkyme. Priešingoje politikos tankio spektro pusėje yra diktatūra - idealiai apolitiška valstybė.

Valdymo forma yra būtina, bet nepakankama sąlyga politinei valstybei. Todėl demokratija be turinio - žinojimo apie bendrus reikalus ir jų sprendimo alternatyvas - yra neįmanoma. Problemų aibė, su kuria susiduria bet kuri valstybė bei tų problemų sąsajų ir sprendimų alternatyvų kiekis, daro žinojimą ir dalyvavimą, sprendžiant šias problemas, sudėtingu ar neįmanomu, o tai siaurina politikės veiklos ratą. Ši demokratinio valdymo problema neišnyksta keičiant demokratijos, tiesioginės ar atstovaujamos, modelius.


Parlamentinė informatika didina politikos tankį

Informacinės technologijos yra vienas iš komponentų, galinčių leisti didinti politikos tankį valstybėje. Visus valstybės gyvavimo faktus valdant vadovaujantis atvirų duomenų principu, leidžiančiu programuoti žinias apie valstybę, būtų kuriama žinių apie valstybę visuma, kuri yra išsami, savalaikiška, savikontroliuojanti, įgalinanti dalyvavimą.

Tokio žinių valdymo pavyzdžiai yra parlamentinės informatikos projektai: TheyWorkForYou (JK), GovTrack (JAV), Atviras Seimas (LT). Juose uždari valstybės duomenys yra renkami ir pateikiami vadovaujantis atvirų duomenų principu. Pateikiama ne tik parlamentų darbo statistika, bet ir reikalingi įrankiai kitų projektų, teikiančių žinias konkrečios problemos sprendimo kontekste, kūrimui. Taip politikos tankis, galimybė patiems spręsti bendrus reikalus, didėja, o tai tapatu demokratijos augimui.


Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

Saulius Norvaišas rašė ...

Norėčiau patikslinti duomenų ir žinių sąvokas, nes atrodo, kad lektorius jas painioja. Duomenys tėra neprasmingų skaičių ar žodžių rinkiniai, o žinios reiškia procedūrų kokiam nors tikslui pasiekti rinkinį. Duomenų galime turėti pilnus vežimus, tačiau ką su jais daryti, kokias išvadas ir kokius sprendimus priimti, remiantis jais – tam reikia žinių. Žinios “apie kažką” visada yra nepilnos, fragmentuotos, todėl sunkiausia jas agreguoti ir naudoti sprendimų priėmime. O ir sprendimų kuriuo nors klausimu gali būti milijonai, gali būti daugybė alternatyvų, dėl kurių niekada nesutarsim. Aišku, kad alternatyvos yra pagrindas diskusijoms, bet pažvelkim kad ir į gamtos ir kt. mokslus, jų taikomąsias sritis. Juk norint (vienareikšmiškai) paleisti ryšių palydovą ar įgyvendinti omnikratiją, turime ŽINOTI, KAIP tai padaryti, ir kaip po serijos veiksmų mūsų objektas atrodys/elgsis. Štai čia ir prasideda visi sunkumai, ypač kalbant apie “žinančių prasmingą dalyvavimą” politikoje. Pvz., duomenų apie momentinį BVP turėti neįmanoma, be to, BVP yra konvencionalus dalykas, o gal to momentinio BVP visai ir nereikia, norint priimti optimalų sprendimą. Vėl grįžtam prie žinių fragmentiškumo, jų nepilnumo. Todėl neįsivaizduoju, ką reiškia “programuoti žinias”, jei žinios yra modeliai, teoriniai konstruktai, kurie tik iš dalies gali būti “teisingi”. Ypač nagrinėjant sudėtingas netiesines sistemas, kur veiksniai yra susiję tarpusavyje grįžtamaisiais ryšiais. Todėl autoriui siūlyčiau išsiaiškinti kai kurias sąvokas. Informacinės technologijos nėra vien tik duomenų ir juo labiau žinių saugyklos, tai labiau modeliavimo įrankis. Norint modeliuoti sudėtingas socialines sistemas, reikia suprasti jų veikimą – taip įžengiam į mokslo karalystę. Joje irgi daugybė mitų ir dogmų. Politikos tankis irgi tėra miražas, apgaulė ir saviapgaulė – kiekybė niekada nevirs kokybe pati savaime. Atstovaujamoji demokratija ir liks partinių grupuočių veiklos arena, nors eiliniam stebėtojui gali pasirodyti, jog su “politiniu tankiu” padidėjo skaidrumas. Bijau, kad siūlomas politinio tankio didinimas yra beprasmis žaidimas, tarnaujantis tai pačiai partijų nomenklatūrai.

--Saulius Norvaišas 12:43, 2009 vasario 15 (UTC)

Pocka rašė ...

Išankstiniai klausimai lektoriams:

Ar ekvilibristika super-puper naujadarais nėra gudrus slapstymasis nuo atvirai matomų problemų? Ar mintis suvelianti postmodernistinė terminologija nėra tik pertvarkų imitacija, maskuojanti proletarišką šūkį „Valdžią - liaudžiai!“...

--Pocka 15:11, 2009 vasario 16 (UTC)

Žygimantas Medelis rašė ...

Išties, negalėčiau teigti, kad 'duomenų' ir 'žinių' (čia reiktų pridėti ir 'informaciją') sąvokos man yra visiškai suprantamos. Tačiau komentare pateikiami apibrėžimai nėra labai naudingi šiam nesupratimui pašalinti.

Pateiksiu kitą duomenų apibrėžimą. Duomenys yra stebimas skirtumas. Juodas taškas baltame lape yra duomuo, jį sudaro skirtumas tarp juodo taško ir jo baltos aplinkos. Atrodytų tai nesiskiria nuo ankstesniame komentare pateikto 'beprasmiųesinių' apibrėžimo (esinių, nes žodžiai ir skaičiai neišsemia visų objektų galinčių būti duomenimis aibės), juk šis skirtumas jokios prasmės lyg ir neturi. Tačiau atidžiau panagrinėjus ką reiškia stebėti ką tik aprašytą duomenį, 'beprasmis' apibrėžimas pasirodo nevisai prasmingas.

Visų pirma tam, kad taškas būtų suprantamas kaip duomuo reikalingas papildomas abstrakcijos lygis, kitaip sakant kažkokios srities žinios. Ne juodas taškas yra duomuo, o skirtumas tarp juodo taško ir balto lapo. Taigi būtina žinoti (komentare paminėta tik vienas žinojimo aspektų: žinoti-kaip, pamirštant žinoti-ką) kas yra baltas lapas, vien tam, kad galėtum stebėti tų savybių pažeidimą. Taigi abstrakcijos lygio būtinumas ištrina griežtą perskyrą tarp duomens ir žinojimo (taip pat galima šnekėti apie meta-lygi kuriame būtų tokios sąvokos kaip 'skirtumas', 'stebėjimas', 'suvokimas'). Antra, bet koks stebėjimas atliekamas instrumento pagalba: akis, mikroskopas, tekstas ... Instrumentas savo ruožtu toliau trina ribas tarp duomens ir žinojimo, nes instrumento be žinojimo valdyti negalima (akies atveju, kaip ir visų kitų jutimų, tai tikėtina yra vaizduotė).

Šiomis abejonėmis dėl 'žinojimo' ir 'duomenų' sąvokų visiškai nenoriu įrodyti teiginio, kad 'žinojimas' yra tapatus 'duomenims', tai mažų mažiausiai būtų bandymas prievartauti kasdieninę kalbą, kurioje šiems žodžiams yra suteikiamos kažkuo skirtingos reikšmės. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį į sąvokų sudėtingumą arba parodyti, kad siuntinėtis sąvokų nagrinėti galima ilgai ir nuobodžiai.

Grįžtant prie teksto temos, žinios ir duomenys naudojami daugiau ar mažiau, kaip sinonimai todėl, kad tik taip šias sąvokas suprantant galima reikalauti, kad žinios/duomenys niekaip nebūtų segmentuojami, apdorojami pritaikant konkrečiai situacijai ar auditorijai. Griežtas žinių ir duomenų atskyrimas leidžia įteisinti galios pasiskirstymą žinojimo pagrindu. Ta prasme, kad tarp duomenų ir žinių galima įterpti medijuojančią instituciją, pvz ryšių su visuomene agentūrą, atstovę spaudai ar ekspertą.

Čia tik atsakymas į pirmus du kritinio komentaro sakinius. Su tolimesniais sakiniais, išskyrus priešpaskutinį sakinį, bent iš dalies sutinku, bet ir nematau kas pateiktame tekste tam prieštarautų. Gal klaidina 'programavimo' ir 'demokratijos' sąvokos, pirmoji, kadangi naudojama nevisai įprastine reikšme, yra neleistinai tekste nepatikslinta, o 'demokratijos' sąvoka matyt kritikoje klaidingai suprantama kaip tik 'atstovaujamoji demokratija'.

"Atstovaujamoji demokratija ir liks partinių grupuočių veiklos arena" yra tema kitai diskusijai, kuri galėtų vadintis "Pavojingiausios žmonijos idėjos - tiesioginė demokratija".

--Žygimantas Medelis 17:25, 2009 vasario 16 (UTC)

Saulius Norvaišas rašė ...

Nenukrypstant nuo temos, žmonės žino (t.y. turi duomenų apie kažką, nes didžioji dalis duomenų juk ir dabar prieinama), dalyvauja (kaip? riaušės, mitingai, konferencijos, apskriti stalai, prie kurių pakviečiami "atstovai" - dialogas su Lietuva:)), o toliau kas? Toliau - nusivylimas... Kodėl? Be kai kurių subtilesnių priežasčių dar ir dėl to, jog nėra visuomenės sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo mechanizmo arba, jei ir yra, tai jis dalyvius abiejose barikadų pusėse tik paralyžuoja. Žiūrint į parlamentinės informatikos, žinių programavimo ir politikos tankio receptą labiausiai šiame ir panašiuose judėjimuose bijau ne iniciatyvų ir entuziazmo, bet nesistemiškų apbendrinimų, nes daug kas iš mūsų sąvokų kolekcijas priima kaip protingą veiksmų planą.
Dėl temos hipotetišku pavadinimu "Pavojingiausios žmonijos idėjos - tiesioginė demokratija" apimties labai abejočiau - ji gali būti tuščia, neparemta nei vienu pavyzdžiu - jų, išskyrus gal dalinį Šveicarijos, kaip ir nėra.

--Saulius Norvaišas 09:03, 2009 vasario 17 (UTC)

Zavurskis rašė ...

Ne tuo keliu einame , mielieji. Paskutinės ir ,matomai, dabartinė paskaita LUNI'je - tai informacijos kratinys mūsiškėm ir taip jau užverstom informacija galvelėm. Tik ar būtina dėl to rinktis krūvon? Gal vis tik bandykim kartu ieškoti gelbėjimosi kelių iš dabarties liūno - būtent tam verta skirti mūsų visų brangų laiką, o ne gaišintis dėl pasisakymų vardan pasisakymų...


--Zavurskis 08:59, 2009 vasario 18 (UTC)

Vima rašė ...

O Lunis yra skirtas antikrizinio plano kurimui? Juk Laisvajame universitete gali buti ivairios temos - ne vien apie sunkmecio nugalejima:) Jis juk del to Laisvasis kad visi laisvai klausosi ir desto. Ta prasme - manau nereikia uzsiciklinti vien ant to - kad mes turime butinai surasti alternayva siandieninei santvarkai - paprasciausiai reikia gyventi pagal savo principus - ir jei jie pasirodys ir kietiems patrauklus - naturaliai susidarys kritine mase - zodziu - visuomenes kaita. As nesureiksminciau tu dalyku taip astriai - kad gaistame laika - reikia ivairiu poziuriu - diskusiju ir pan. Man is viso susidare ispudis - kad daugelis pradejo sneketi apie wiki - kaip puiku modeli svietime, valdyme, kurime ir pan. Aplinkui tik ir girzdiu skirtingu sriciu zmones - bet kalbant apie ateities modeli - kalbama apie wiki modeli. Skirtumas tas - kad kiekvienas sneka is savo kampo. Tad jeigu mes jau isnagrinejome wiki modeli - tuomet galime pereiti prie jos taikymo nagrinejimo atskiroms sritims, apie ka pastaruoju metu ir daug kalbame (bent jau man susidare ispudis). Jeigu nesutinkame su wiki modeliu - reikia ieskoti kito:)

--Vima 22:21, 2009 vasario 20 (UTC)

Vima rašė ...

Ai - ir is viso - kodel rasote kad gaistame laika? Juk pries kiekviena paskaita yra supazindinama apie tema - jeigu ji neidomi - galima siulyti savo, tapti oponentu. Tai juk ne vien tik vienos temos nagrinejimas - kas kuo gyvena - tas tuo ir dalinasi. Cia ne teminis seminaru ciklas - cia laisvosios paskaitos.

--Vima 22:29, 2009 vasario 20 (UTC)