2009 02 09 LUNI Panevėžys: Vilma Pajuodienė - Fiokla. Komiksų kultūra, ištakos ir šiuolaikinė industrija
Iš Laisvasis universitetas.
Apie autorę
Vilma Pajuodienė-Fiokla (g. 1972) – Panevėžyje gyvenanti menininkė ir poetė, nuo 1996 m. kurianti tekstus, tapybos darbus, rengianti performansus, inicijuojanti letristines akcijas. Vizuali, socialiai angažuota jos kūryba išaugo iš dadaizmo, suprematizmo idėjų. Tai autentiška kasdienybės, iš visų pusių atakuojamos popkultūros, patirtis. http://www.fiokla.lt/
„Laisvę žmonėms, arkliams ir vaizduotei!“ Jei šis šūkis kabėtų mokyklose, jos būtų kitokios, pasaulis būtų geresnis, o žmonija – laimingesnė. Laisvę pardavėm, arklius suvalgė gurmanai, mums liko tik vaizduotė, kuri praktiniais sumetimais dažnai būna „išjungta“ ir „įkalinta“. Fiokla
Susitikime bus kalbama apie komikso žanro atsiradimą, paplitimą, regioninius skirtumus ir šiuolaikinę jo gamybos industriją. Po paskaitos bus pristatoma eksperimentinė, pirmoji Lietuvoje komiksais iliustruota poezijos knyga „Superleninas ir Amanitas Muscarias“. http://kitosknygos.lt/knygos/superleninas_ir_amanitas_muscarias
Komiksų kultūra, ištakos ir šiuolaikinė industrija
Komiksas – tai tarytum sulėtintas kinas, vaizdais ir tekstiniais pranešimais audrinantis fantaziją kūrinys, dar vadinamas devintuoju menu. Sugretinti ir nuosekliai vienas paskui kitą einantys vaizdai (angl. juxtaposed sequential picturial art) pasakoja istoriją, kuri skaitytoją paskatina įjungti ne tik vaizduotę, bet ir intuiciją. Siužeto vingiai, užuominos ir net loginės klaidos - viskas skirta įaudrinti skaitytoją.
Komikso užuomazgų galime rasti jau pačioje žmonijos kultūros istorijos pradžioje. Egipto faraonų gyvenimus, antikinių mitų istorijas pasakojančius ir vaizduojančius: bareljefus, freskas, medžio raižinius, mozaikas, pano galime vadinti tolimais komikso protėviais.
Komiksas atskira knygele, t.y. toks, koks mums žinomas dabar, suklestėjo XX amžiaus pradžioje, tarpukariu. Iki tol IX-XX a. bulvarinėje spaudoje būdavo publikuojami vadinamieji „comics strips“ – kelių „kadrų“ karikatūros, pašiepiančios to meto visuomenės ydas ar vaizduojančios linksmus įvykius bei gandus.
1896 metais išleitas R.F. Outkaito pieštas laikraštinis comics strips‘as „Geltonas vaikas“ pelnytai laikomas komikso žanro pradininku.
Vėliau, 1930 metais, JAV pasirodo knygelė „Funnies on Parade“, tai „comics strip“ ir įvairių kryžiažodžių, reklaminių kuponų leidinys. Nors jis buvo vos 8 puslapių, tačiau taip pat laikytinas reikšmingu šiuolaikinio komikso raidos elementu.
Modernaus JAV komikso „aukso amžiumi“ galima vadinti 1938-uosius, kai pasirodė milžiniško populiarumo sulaukęs legendinis Supermenas (leidykla DC Comics).
Vėliau, 1941 m., Marvel išleidus “Kapitoną Ameriką”, prasidėjo komikso klestėjimo era.
Nuo 1970 m. įsitvirtina pastovus komiksų formatas - 17x26 cm.
Apie 1960 m. JAV atsiranda komiksų kontrkultūra, kuri nepaiso „Komiksų kodekso“ - 1954 metais savanoriškai priimtų savicenzūros įsipareigojimų. JAV atsiranda komiksai, vaizduojantys brutalų, mistišką ir realistišką pasaulio vaizdą...
Komiksų bumas Europoje prasidėjo maždaug 1934-aisiais, kai leidykla “Casterman” pradėjo leisti simpatiškojo Tenteno nuotykių knygeles (autorius - dailininkas Georgesas Prosperas Remi-HERGE). Komiksai "Faraono cigarai", "Mėlynasis lotosas" - nemirtinga europietiško komikso klasika.
Kalbant apie komiksus, neįmanoma nepaminėti japoniškosios manga kultūros, kuri taip pat įsitvirtina XX amžiaus pradžioje. Manga – tai japoniški komiksai, piešti specifine maniera ir tik juoda bei balta spalva. Manga pasižymi ilgomis istorijomis ir specifiniu piešimo stiliumi, kurį išplėtojo Osamu Tezuka Manga.
Vienas didžiausių mangos rinkinių yra „Shounen Jump“, leidžiamas kas savaitę. Šio rinkinio populiariausios visų laikų mangos yra ir lietuviams žinomi Dragon Ball, Naruto, Pokemon.
Lietuvoje komiksų kultūra sunkiai įsitvirtina, beje, panašiai kaip ir Rusijoje. Ir nors dabar Rusijoje sparčiai plinta (ypač manga) gerbėjų ratas, tačiau to dar negalima vadinti industrija. Lietuvoje taip pat populiarėja manga, tačiau tokie, milžiniško populiarumo pasaulyje sulaukę Marvel komiksai, kaip „Žmogus voras“ ar „X-Menai“, Lietuvoje nebuvo labai populiarūs, todėl 2008 vakarietiškų komiksų leidyba Lietuvoje visiškai apmirė.
Lietuvišką požiūri į komiksus trumpai nusako ir šis anekdotas:
- Ko bijo Žmogus-voras?
- Žmogaus-šlepetės...
