2008 12 11. Ką reikia keisti mūsų aukštojo išmokyklinimo sistemoje? Tezės diskusijai

Iš Laisvasis universitetas.

13:32, 2009 rugpjūčio 31 versija naudotojo Pocka (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gruodžio 11 d., ketvirtadienį, Laisvasis universitetas (LUNI) rengia apskritojo stalo diskusiją Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos klausimais. Užsiėmimo metu nebus įprastų 1-2 pranešėjų, visi norintys turės lygias teises pareikšti savo nuomonę.


Diskusijos tema: KĄ REIKIA KEISTI MŪSŲ AUKŠTOJO IŠMOKYKLINIMO SISTEMOJE? Diskusijos dalyvius prašėme atsiųsti 5-6 tezes, ką konkrečiai siūlote keisti Lietuvos švietimo sistemoje. Susipažinkite su šiomis tezėmis.




JUSTAS INGELEVIČIUS. Informacijos laisvė universitetuose

Pirmiausia aukštojo mokslo sistema šalia demokratijos, žodžio laisvės turėtų įtvirtinti ir kertinę informacijos laisvės vertybę.

1. Kryptingai turi būti siekiama, jog palaipsniui visa informacija, kurią "pagamina" aukštosios mokyklos, būtų laisva.

Laivė išreikšta dviem pagrindiniais aspektais - juridiškai laisva. t.y. nesuvaržyta visokiais dirbtiniais teisiniais ribojimais, draudžiančiais susipažinti su informacija, platinti ar naudoti ją bet kokiai veiklai, tokiais kaip patentai, įvairios kitos licencijos ir pan. Galėtų būti taikomos tik priemonės, draudžiančios pasinaudoti informacija, ją modifikuoti ir nepaviešinti (GPL ar kitos panašios laisvos licencijos principas).

praktiškai laisva informacija - turėtų būti aiški ir paprasta sistema, kurioje visi moksliniai darbai, studentų referatai, kursiniai ir t.t. būtų indeksuoti ir visiems laisvai prieinami internete.

2. Studentai, užuot sprendę neaktualius uždavinius, turėtų būti maksimaliai integruoti į realius atvirus projektus. Pvz., mechaniką studijuojantys galėtų užsiimti atviro automobilio projekto tobulinimu, elektroniką - atviruoju mobiliuoju telefonu ar atviru kompiuterio procesoriumi ir pan. Ateityje galėtų rastis ir daugiau lietuviškų atvirųjų projektų. Tokiu būdu studentų įdirbis nenueitų veltui, jie įgytų relių praktinių žinių spręsdami aktualias problemas, o ne dirbtinai iškeltas užduotis. Didėtų mokslo ir verslo bendradarbiavimas.

3. Studijų programos turėtų būti daug lankstesnės, orientuotos daugiau ne į žinių, o įgūdžių įgijimą. Įtvirtinta galimybė studentui daug lanksčiau rinktis projektus, kuriuose jis norėtų dalyvauti, dėstytojus, neapsiribojant viena auštąja mokykla, miestu ar valstybe. Tokiu būdu daugiau finansuoti tuos projektus ir dėstytojus, kurie siūlo išties modernius ir reikalingus dalykus. Atsirastų galimybė įvairių sričių mokslininkams dirbti kartu ir spręsti kompleksinius uždavinius.


VALDEMAR PALEVIČ. Valstybinis švietimas turi buti išvalstybintas

Mano nuomonė apie aukštojo mokslo reformą:

1. Valstybinis švietimas nepasiduoda vidinėms reformoms, todėl turi būti išvalstybintas.

2. Valstybinis švietimas yra propagandos ir indoktrinacijos instrumentas, jis kuria paklusnumą jėgos struktūroms.

3. Švietimas turi būti šeimos, autonominių bendruomenių, individo ir privačių įmonių reikalu, tik švietimo įvairovė ir visiška demonopolizacija sugebės patenkinti jo vartotojus.

4. Nemokamos studijos neegzistuoja, už jas visada sumokama visų mokesčių mokėtojų (mūsų) pinigais, arba pačio studento sukrapštytais litais. Mes neturime teisės reikalauti, kad kiti mokėtų už mūsų mokslą (Duok pinigų, aš noriu studijuoti!).

5. Kai nebeliks valstybinio švietimo, jo erdvės taps privatesnės ir visuomeniškesnės, prievartinius santykius pakeis laisva ir savanoriška rinka, kuri pati reformuosis pagal vartotojų poreikius.


ALFRIDAS PAJUODIS. Decentralizacija ir horizontaliojo ruošimo principas menų ir kai kurių tiksliųjų mokslų sferose

Lietuvoje turėtų būti keletas meno centrų su skirtingomis charakteristikomis ir skirtingai siekiančių tikslų. Pvz., akademinės meno programos ir šiuolaikinės – modernios būtų decentralizuotos skirtingose mokyklose, net skirtinguose miestuose. Šios sistemos turėtų atskirus finansavimus. Visa sistema – sklaida, galerijos, vertinimai iki pat galutinio produkto atskirai. Net specialistai turėtų atskiras profsąjungas ir kūrybines organizacijas.

Ta prasme mokslas nėra atskira veikla, jis turi įeiti į savo rato sistemas visoje veiklų grandinėje.

Dėl centralizuotų Lietuvos švietimo ministerijos nuostatų visiškai išnykęs mokytojo (nemaišyti su mokyklos pedagogais) statusas. Šiuo metu labai sureikšminta kuris laikas nediskutuotinai egzistuojanti akademinė mokslo sistema.

Eilėje sričių taip pat turėtų teisę egzistuoti HORIZONTALIOJO RUOŠIMO PRINCIPAS, t.y. mokytojo ir mokinių tiesioginio horizontalaus ruošimo, bendrų projektų ir vieningo gyvenimo būdo principas. Veikla grindžiama mišraus finansavimo ir savifinansavimo sistemos pagrindu.

Ši viduramžiais ir renesanse praktikuota sistema sulauktų nemažai pasekėjų. Ji būtų panaši į socialistinėje Lietuvoje gyvavusią Juozo Miltinio studiją. Šiuo metu tokia studija negalėtų egzistuoti. Kodėl? Dėl centralizacijos:

1. Ministerija operuoja didelėmis lėšomis ir jei mokytojo paruošti specialistai pranoktų „ministerinius“ studentus, visų pirma iškiltų lėšų pagrįstumo klausimas. Po Nepriklausomybės atgavimo tam pamatinės užuomazgos buvo. Sistema suveikė akimirksniu. Taigi po premjero Šleževičiaus pasirašytais įstatymais poįstatyminių aktų taip ir neatsirado (Jų stygiumi ŠMM buvo aiškinamas subsidijavimo nepriklausomoms institucijoms stabdymas, vėliau veiklos draudimai ).

2. Nuo sovietinio laikotarpio susicementavusio akademinių sluoksnių klano baimė dėl kompetencijų išskaidymo (net geografiniu požiūriu) ir alternatyvių nuomonių raiškos, naujų centrų ir galių visoje kultūrinėje žiniasklaidoje atsiradimo baimės. Įtakų praradimas dėl alternatyvios nuomonės viešų pirkimų konkursuose, premijų, stipendijų sistemose ir kiti dalykai galimi tik nomenklatūrinėje centralizacijoje – dabar veikiantys nuo mokslo sistemos iki kūrybinių sąjungų. Visose šiose grandyse profsąjungos silpnos arba jų nėra.


TOMAS GIRDZIJAUSKAS. Reali revoliucija edukacijoje: koncepcijos siūlymai ir Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos idėjos.

1. Lietuvą iškelti į globalų “top 5” pagal švietimo rodiklius.

2. Edukologijos ABC (sic!): pedagoginės koncepcijos atstatymas. Vaikų auklėjimo bazinių tradicinių žinių (amžinųjų vertybių) renovavimas (pvz.: remiantis tautos išmintimi, bibliniais šaltiniais, geriausių pasaulio vaikų auklėjimo tradicijų komparatyvistika). Į Lietuvą jau yra atvežta ši brangių žinių bazinė dalis. Tuo tarpu dabar Lietuvoje yra paplitusi siaura ir iš esmės ateistinė-liberalistinė vaikų auklėjimo koncepcija (John Dewey).

3. Unikalūs mokymai visiems švietimo sistemos vadovams ir mokyklų direktoriams: vaikų auklėjimo fundamentiniuose dėsniuose slypi visi edukacinės sistemos principai (tas pat "Edukologijos ABC".

4. Berniukų ir mergaičių gimnazijų steigimas. Tai seniai išbandyta gera praktika kartu pagrįsta labai giliu lytinio auklėjimo išmanymu. Yra visa serija priežasčių, kodėl tai verta daryti.

5. Prevencinių esminių vyrų-moterų santykių (etaloninio vyriškumo ir moteriškumo) mokymų įvedimas baigiamosiose klasėse (Lietuvoj yra 5 šios unikalios temos ekspertai).

6. Nemokamų atvirojo kodo operacinių sistemų įvedimas vidurinėse ir aukštosiose mokyklose (Prancūzijos parlamento, Kinijos pavyzdžiu) - tai leis panaudoti daugybę senų kompiuterių mokyklose, mokins vaikus profesionalumo, parodys kylančias modernias alternatyvas brangioms komercinėms operacinėms sistemoms, atjunkins vaikus nuo žaidimų priklausomybės ir programinės įrangos piratavimo.

7. Kolektyvinis atvirojo kodo Lietuvos švietimo koncepcijos kūrimas.

8. Amžinų pedagogikos-andragogikos fundamentinių žinių atstatymas.

9. Šalies Konstitucijos ideacijos mokymai mokyklose ir universitetuose.

10. Kreatyvumo lavinimas visoje edukacinės sistemos vertikalėje: 50praxis/50teorija

11. Ypatingas dėmesys į gyvenimą išeinančio žmogaus Misijos, vietos gyvenime, rolės pasaulyje išsigryninimo metodams.

12. Fundamentinių bendravimo dėsnių mokymas. Žmogiško bendravimo revoliucija

13. Fundamentinių vyrų-moterų santykių dėsnių mokymas vaikams ir suaugusiems.

14. Sudarymas galimybės ir infrastruktūros visų aukštojo mokslo programas studijuoti distanciniais ir eksterniniais būdais. Visų pasakitų įrašinėjimas ir media archyvavimas prieinamumui lygiai kaip globaliam Open Course Ware konsorciume


VYTAUTAS RUBAVIČIUS. Švietimo sistemai gerinti reikalinga valstybės pertvarka

Manau, jog tos sistemos neįmanoma keisti, nekeičiant visos korupcinės sistemos. Sunku isivaizduoti sistemos, paverčiančios universitetus diplomų pardavimo įmonėmis, keitimą.

Kitas dalykas tas, kad Lietuvoje didžioji dauguma universitetais pasivadinusių ir i universitetinį finansavimą pretenduojančių mokyklų nėra ir negali būti universitetai, nes neturi nei pajėgų, nei vadinamosios bazės teikti visavertį europinį universitetinį išsilavinimą.

Tad pirmiausia reikėtų reuniversitetizuoti aukštasias mokyklas arba jas išskaidyti į universitetus ir regioninius universitetus, pastarųjų mokymą susiejant su regionalizacijos politika.

Universitetai turi gaminti mokslą, vadinasi, ten turi dirbti ir aukštos kvalifikacijos mokslininkai. Mokslinis darbas turi būti susietas su studijomis, tačiau ne visi mokslininkai turėtų būti ir dėstytojai. Dabar profesoriai ir “habai” uždirbinėja pinigus skaitydami bendrus kursus (lektorių duona), dažnai ir vakarinukų bei neakivaizdinukų srautams.

Dažnai jaunimas kaltinamas, esą norįs tik diplomo, tačiau ne jaunimas sukūrė tokią pinigų uždirbinėjimo sistemą, kad aukštajai mokyklai naudinga kuo daugiau priimti į mokamas vietas ir išlaikyti juos iki galo. Šalinti – nuostolinga.

Švietimo sistemai gerinti reikalinga valstybės pertvarka.


KASPARAS POCIUS. Mokslas privalo būti orientuotas į gyvenimą

1. Universitetus – žinių teikimo ir mokslinių tyrimų centrus pakeitė universitetai – valstybės biurokratinių sraigtelių ir kapitalo vergų gamyklos.

2. Ir pirmasis, ir antrasis šiuolaikinis universiteto modelis yra kenksmingas laisvos asmenybės formavimuisi, bet valstybės ir kapitalo galia yra tai, be ko neįmanoma universiteto „autonomija“.

3. Jokios tradicinės tradicinio universiteto reformos neapsaugos jo nuo vis didesnio įtraukimo į valstybės ir laisvosios rinkos mechanizmus, demokratiją aukštosiose mokyklose gali išsaugoti tik patys studentai, paversdami jį kolektyvine socialinio veiksmo terpe.

4. Neveiksmingas ir subiurokratėjusias studentų atstovybes turi pakeisti socialiai angažuotos studentų asamblėjos, kuriose galėtų dalyvauti visi norintys studentai ir dėstytojai; tos tarybos, o ne biurokratinė valdžia privalo svarstyti studentams rūpimas problemas: paskaitų tvarkaraščius, kasdienybės klausimus.

5. Mokslas privalo būti orientuotas į gyvenimą, kūrybą, o ne į diplomus ir karjeros pažadus. Studentų asamblėjos žadins studentų pasipriešinimą tiek valdžios, tiek kapitalo hegemonijai, kvies į akcijas ir demonstracijas, tiesioginės demokratijos dvasioje bus sprendžiami ne tik universiteto, bet ir visą visuomenę liečiantys klausimai. Kils įvairūs judėjimai.

6. Mokslas turi būti nemokamas – informacija turi būti laisva.


Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

Savamokslis Bacévyčia rašė ...

Savamokslis Bacévyčia

Verslo universitetas: visa valdžia vaizduotei!

Verslo universitetas ruošia perversmininkus, kurie (1) dar auditorijos erdvėj pradeda versti iš klumpių visokią storabambystę (kaip antai: duarchus, triarchus, tetrarchus, pentarchus, hekzarchus… oligarchus… monarchus ir kt. hierarchus) ir (2 <daiktavardis vardininkas>): turinių, neturinčių jokio tarpusavio ryšio (iš pirmo žvilgsnio) - matematika/muzika – vartymas.

Pedagoginis verslas (metodika) susidedantis iš nuodugniausių Rablais telemizmo («daryk ką nori!»), Hesse Kastalijos (pamokų procesas = muzikiniai hepeningai), Fourier ir kt. utopistinių mokymų, abstrahuojasi iki visiško transcendentalumo išoriniam techniniam-moksliniam pasauliui…

Dvejų-trejų mokslo metų verslo licenzijatai ir bakalaurai gavę bajorystės dokumentus (dvasios aristokratija kaip autonominės valios išraiška ir laidas, Wille zur Wille) palieka alma-mater, daro sutartis su «chirurgais-barzdaskučiais», mokosi mėgstamo amato (N. B. nepainioti su išsilavinimu) arba persikelia į Kumpupių-Nicos eksceptualių amatų universitetą gilinti žinių eksceptualiajame versle.


--Savamokslis Bacévyčia 15:21, 2008 gruodžio 11 (UTC)