LUNI Vilnius 2009 11 17 Reiu Tüür, Redas Diržys. Absurdo Estija – Talinas liepsnose – trialektika (garso įrašas)

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Reiu Tüür – tapytojas. Gimė 1974 m. Haapsalu (Estija), yra Estijos menų akademijos ir London City University magistrantas. Tarptautinę meno karjerą pradėjo 1988 m. nuo mail-arto projekto „Self-portrait“ („Autoportretas“). Nuo 1992 m. – profesionalaus meno parodų dalyvis. 1993 m. prisijungė prie Estijos pop-arto menininkų grupės „Kursi Koolkond“. Nuo 1995 m. dirbo vizualiųjų menų dėstytoju „SÜTEVAKA” menų kolegijoje. Savo darbus eksponavo Estijoje, Italijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje, Albanijoje, Suomijoje, taip pat surengė kelias dešimtis personalinių parodų pagrindinėse Estijos galerijose. 1996 metais laimėjo UNESCO organizuotą konkursą kurti mozaikas Ravenos mieste. Penkerius metus ėjo direktoriaus pareigas Kunstihoone galerijoje. Buvo laisvosios menų akademijos „Academia Non Grata“ dalyvis ir rektorius. 2008 m. R. Tüür bandė dirbti „Talinas – 2011 m. Estijos kultūros sostinė” projekte, tačiau greitai juo nusivylė. Tam turėjo įtakos ir susitikimas su Redu Diržiu Logumklosteryje, Danijoje. Šiuo metu R. Tüür dirba galerijoje „Galerii Ark Royal”.

Redas Diržys – dailininkas, 1991 m. baigęs Estijos menų universitetą (dabar – akademija), mokytojas, kritikas ir aktyvistas, besireiškiantis daugiausia vizualaus meno srityje. Šiuo metu aktyviai organizuoja meno streiko iniciatyvas, nukreiptas prieš „rimtosios kultūros“ struktūras, bei kuria jų pritaikymo praktikoje technologijas. Nuo 1993 metų organizuoja nepriklausomus meninius įvykius, kurie laipsniškai įgavo Alytaus bienalės formatą. Nuo 1995 m. vadovauja Alytaus dailės mokyklai.


Reiu Tüür: „Menininkai ir intelektualai nustojo elgtis pagal savo tikrąją prigimtį bei idealus, dominuojančios srovės yra priimamos kaip neišvengiamos. Beprotiškomis pastangomis menininkai stengiasi prie jų pritapti. Meno sfera jau seniai nebėra suinteresuota ieškoti ryšio su esminiais dalykais, daugiausia energijos menų mokymo institucijose yra iššvaistoma formaliam struktūrizavimui ir formaliems veiksmams. Pagrindinių menų mokymo institucijų vadovybė pripažįsta, jog jų rankos yra surištos, nes anot jų, standartų diegimas yra vienintelis kelias menininkui integruotis į platesnę sistemą ir išvengti „nereikalingo“ statuso. Stebėtina, kaip greitai estų intelektualai įsitraukė į šią pateptųjų mašineriją.“

Redas Diržys: „Kiekvienas meno streikininkas turi įsisąmoninti, kad nei menininko vardas, nei jo kuriami produktai (paprastai vadinami menu) neturi jokios socialinės prasmės, jie yra tik simuliacinis elementas pridėtinei vertei sukurti. Čia nekalbu apie meno rinką, kuri egzistuoja tik ekonomiškai stipriose šalyse arba – dar tiksliau – tik keliuose ekonominiuose centruose: Niujorke, Londone, Berlyne, Milane... Kalbu apie tam tikrą biurokratinį kultūros antstatą, kurio tikslas – suteikti „žmogišką“ veidą liberaliam kapitalizmui kiekvienoje šalyje ir visame pasaulyje. Palaidokite iliuzijas – tai tik verslas!”

Daugiau informacijos: Reiu Tüür, Redas Diržys. Absurdo Estija – Talinas liepsnose – trialektika

Užsiėmimo garso įrašas. Trukmė- 01:01:23