2010 01 07 LUNI Vilnius. Eli Meyerhoff. Kovos JAV švietimo sistemoje

Iš Laisvasis universitetas.

15:17, 2010 sausio 5 versija naudotojo Pocka (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eli Meyerhoff
Eli Meyerhoff

Elis Meyerhoffas yra laisvojo švietimo aktyvistas ir akademinis JAV disidentas. Jis padeda organizuoti laisvąjį universitetą Mineapolyje ir Sent Polyje, pasivadinusį „Miestų dvynių eksperimentiniu koledžu” („Experimental College of the Twin Cities”, EXCO). Jų kolektyvas kartu su studentų grupėmis perima toje teritorijoje esančių tradicinių universitetų resursus (pinigus, auditorijas, galimybę lankytis bibliotekose, naudotis technologijomis, socialiniais tinklais), ir panaudoja tuos resursus paskaitoms, kurias organizuoja patys (kiekvieną semestrą jų įvyksta nuo 40 iki 70). Šiomis paskaitomis siekiama paskatinti savišvietos projektus ir plėsti horizontalius ryšius tarp žmonių: garantuotų pajamų neturinčių (t.y., vad. prekariatui priklausančių) studentų ir dėstytojų, darbininkų, kairiųjų socialinių judėjimų, socialiai atskirtų mažumų, migrantų bendruomenių ir kooperacijos iniciatyvų.

Greta veiklos laisvajame universitete Elis padeda organizuoti kitas kovas universitete: kurti doktorantų profsąjungas Minesotos universitete, o taip pat projektą, kurio tikslas – apjungti kovas nacionaliniame ir globaliniame lygmenyje kuriant komunikacinius tinklus ir rengiant konferencijas („Apmąstant universitetą: darbas, žinios, vertė“ (2008), „Universiteto perkūrimas: vizijos, strategijos, poreikiai” (2009), „Už universiteto fasado. Bendruomenės” (2010). Šį rudenį, gyvendamas Paryžiuje, jis susitikinėjo su aktyvistais, kurie vykdo panašius projektus Europoje. Už poros savaičių grįžęs į Minesotą, jis planuoja organizacinių projektų praktikoje pritaikyti „kovingo tyrinėjimo” taktikos elementų .

Užsiėmimas „Kovos JAV švietimo sistemoje" vyks sausio 7 dieną, ketvirtadienį, 18:00 val., „Artotekos“ kūrybinės dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje, (netoli „Barbakano“, greta „Tamstos“ muzikos salono, įėjimas iš Šv. Dvasios gatvės pusės).

Kovos JAV švietimo sistemoje: apartheidas, potencialas, taktika

Paskaitoje Elis apžvelgs apartheido persmelktą JAV „aukštojo” mokslo sistemą, neseniai įvykusias kovas ir okupacijas universitetuose, pasidalins svarstymais, kaip sustiprinti studentų judėjimų potencialą bei taktiką, kuri gali būti naudinga ir Lietuvoje vykstančioms kovoms.

JAV studentų protestai
JAV studentų protestai

Amerika išlieka kapitalistinio pasaulio galybe dėl to, kad naudodamasi rasistine neatlyginamo ir atlyginamo darbo sistema, išnaudoja migrantų darbo jėgą. Nepaisant Obamos išrinkimo prezidentu, amerikietiškas rase, klase ir tautybe motyvuotos prievartos palikimas niekur nedingo. Viena efektyviausių priemonių išlaikyti ir nuslėpti tokį palikimą JAV yra jos švietimo sistema. Meritokratijos (sistemos, kurioje žmogaus sėkmę lemia jo gabumai) mitas dangsto nelygybę, kuri išlieka didėjant geografinei, rasinei, ekonominei ir švietimo atskirčiai. Kol dvi politinės partijos, demokratai ir respublikonai, pasinaudodami žiniasklaida, pardavinėja tokių afroamerikiečių kaip Obamos ir buvusio valstybės sekretoriaus Colino Powello įvaizdžius, kaip „sėkmės, pasiektos sunkiu darbu” modelį, yra nutylima, kad Amerikoje rasinė ir klasinė priespauda apgalvotai institucionalizuojama mokyklose.

Galimybė nebaigti profesinės mokyklos (likti pusmoksliu) daug didesnė afroamerikiečiams, ispanakalbiams ir čiabuviams amerikiečiams, nei baltiesiems. Politikai ir žiniasklaida juos stigmatizuoja vadindama pusmoksliais ir įrodinėdami, kad dėl jų nesėkmės kalti jie patys – taip mokyklos ir valdžia nusikrato atsakomybės, nutylima, kad vargšų ir mažumų rajonų mokyklose sąlygos mokytis daug prastesnės.

Tokios apartheido sąlygos išlieka visoje JAV universitetų sistemoje. Universitetai save atskiria nuo „laipteliu žemiau” esančių profesinių mokyklų – jose esą kylama į mokslo „aukštumas”, o į jas gali „pakilti” tik tie, kurie „labai stengiasi”. Paversdama „aukštąjį” mokslą deficitine preke, už kurią studentai privalo mokėti vis didesnes įmokas (labiausiai prestižinėse mokyklose – 30 000 dolerių per metus), švietimo industrija paverčia išsilavinimą vis mažiau prieinama neturtingiems arba mažumoms priklausantiems studentams.

Kad būtų išlaikytas teisingumo įvaizdis, kai kurie iš minėtų kategorijų studentai iš tikrųjų priimami mokytis, tačiau jiems užkraunama didesnė studijų įmokų našta, jie verčiami labiau stengtis koledže, kad jį užbaigtų. Kadangi universitetai visada tarnavo korporacijoms, per pastaruosius 40 metų jie patys vis labiau virto korporacijomis: įmokas už mokslą didina ir studentišką gyvenimą prekarizuoja dideles algas gaunantys administratoriai, kurie valdo universitetą kaip pelno ištroškusi korporacija. Norėdami padidinti pajamas, administratoriai skiria daugiau lėšų tyrimams, kurie ateityje gali pasitarnauti korporaciniams ir kariniams interesams. Kad sumažėtų kaštai, administratoriai apkarpė dėstytojų atlyginimus, taip paversdami dėstytojų darbo jėgą vis labiau negarantuota dėl savo gerovės, panaikindami etatinį nuolatinį darbą, pigiau įdarbindami laikinus dėstytojus (dabar JAV jie dėsto daugiau nei 60% visų paskaitų).

Eksperimentinio koledžo savanoriai
Eksperimentinio koledžo savanoriai

Šioje apartheidu grindžiamojoje kapitalistinėje sistemoje studentai ir dirbantieji kovoja už geresnes galimybes mokytis, dirbti ir pragyventi. Per du praėjusius metus žmonių troškimas gyventi geresniuose būstuose įstūmė Amerikos ekonomiką į krizę, vietinė ir nacionalinė valdžia į tai atsakė finansine pagalba bankams ir mažesne parama švietimui. Universiteto biurokratai stengėsi neutralizuoti tokius biudžeto apkarpymus mažindami etatus, atlyginimus ir didindami įmokas (šiemet Kalifornijos universitete jos pakilo 32%). Bet darbuotojai ir studentai organizuotai pasipriešino, rengdami masines demonstracijas, dažnai naudodami italų judėjimo šūkį „Mes nemokėsime už jūsų krizę!”

Dar daugiau – karingi studentai išbandė okupacijų taktiką (įskaitant New School, NYU, UNC, Santa Cruz, UCLA, Berkeley). Šiose okupuotose universitetų erdvėse atsiveria radikalių pokyčių potencialas. Okupacijų dalyviai stato barikadas, kovodami prieš jų „įkalinimą” įprastiniame grafike, prieš savo prekariškumo jausmą – taip jie randa galimybių kurti saviorganizacijos projektus, kurie atspindėtų jų poreikius ir troškimus. Tuo pačiu metu panašią taktiką JAV naudoja tie judėjimai, kurie siekia geresnės pastogės vargšams, mažumų atstovams ir migrantams – jie okupuoja uždarytus namus. Siekdami bendrauti tarpusavyje, šie judėjimai naudojasi savišvietos projektais, kurių pagalba pasiekia aplinkinius gyventojus, suburia skaitymo grupes ir paskaitas okupuotose erdvėse.

Nors jau įkurti laisvieji universitetai, tokie kaip mano atstovaujamas „Miestų dvynių eksperimentinis koledžas” arba jūsų Laisvasis universitetas, tačiau jie dar aktyviai nedalyvauja savišvietos projektuose, vykstančiuose okupuotose erdvėse. Jie galėtų vaidinti pagalbinį vaidmenį padedant tiems projektams, gausinant jų dalyvių ir vietų skaičių. Kita vertus, galingas potencialas galėtų būti realizuotas naudojant tokias erdves tam, kad laisvo švietimo projektai prisijungtų prie aktyvesnių revoliucinių judėjimų.

Vertingos nuorodos:

Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

Aptarimas:2010 01 07 LUNI Vilnius. Eli Meyerhoff. Kovos JAV švietimo sistemoje