2009 10 07 LUNI Kaunas. Saulius Užpelkis. Ką reiškia kovingas tyrinėjimas?

Iš Laisvasis universitetas.

14:09, 2009 spalio 5 versija naudotojo Pocka (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką



Š.m. spalio 7 dieną, trečiadienį, 18:00 val. LUNI kviečia į antrąjį užsiėmimą Kaune. Jo tema „Ką reiškia kovingas tyrinėjimas?“. Diskusija vyks VDU menų galerijoje „101” (Laisvės al. 53). Lektorius Saulius Užpelkis – „Juodraščio“ žurnalo redakcinės kolegijos narys, šiuo metu tyrinėjantis „New World Order“ Ltd. bei UAB „Lietuva“ veiklas.




Saulius Užpelkis. Ką reiškia kovingas tyrinėjimas?

Politinių ir revoliucinių judėjimų aplinkoje politinis tyrinėjimas (kitaip – tyrimas; kai kuriais atvejais labiau tiktų „apklausos“ terminas) turi senas ir gilias tradicijas. Bet kuri didesnė politinė kampanija ar bendruomenių organizavimo procesas naudoja įvairius tyrinėjimo metodus tam, kad susidarytų „objektyvų“ vaizdą apie gyvenimo sąlygas, politinę situaciją ir vėliau siūlo bei bando įgyvendinti įvairias iniciatyvas.

„Kovingas tyrinėjimas“ – sudėtingas ir nevienareikšmis terminas. Tai ne tik tyrinėjimas, suteikiantis žinių, reikalingų aktyvistams, jis taip pat yra kolektyvinis (sic!) pažinimo kūrimo bei transformacijos procesas. Šis tyrinėjimas, kuris kartais dar vadinamas bendru, kolektyviniu ar kotyrinėjimu (angl. – co-research), užsiima intelektualine veikla, atsisakančia dalijimo į „aktyvius tyrėjus“ ir „pasyvius tyrimo objektus“. Kaip politinės intervencijos metodas, jis neprasideda nuo iš anksčiau sukonstruotų „žinių apie pasaulį“.

Nuo tada, kai 1880 metais vienas garsus veikėjas X Revue Socialiste leidinyje išspausdino klausimyną, kurį sudarė 100 klausimų Prancūzijos dirbantiesiems, atsirado daugybė iniciatyvų (ypač per pastaruosius penkis dešimtmečius), kurios siekė ne tik interpretuoti pasaulį, bet ir jį pakeisti – per naują realybės kūrimą.

Norėtųsi pateikti keletą pavyzdžių.

6-ajame ir 7-ajame praeito amžiaus dešimtmečiuose daugiausia Prancūzijoje veikęs Situacionistų Internacionalas, subūręs aplink save radikalius menininkus ir revoliucionierius, tyrinėjo kasdienio gyvenimo aspektus bei išrutuliojo žymėjimo, dreifavimo (pranc. – derive) ir kt. metodus.

Panašiu metu Italijoje, autonominiai marksistai, bandydami suprasti gamyklose bei universitetuose vykstančias antikapitalistines kovas, kurių nereprezentavo politinės partijos ir profsąjungos, išplėtojo įvairias kovingo tyrinėjimo technikas – apklausas, interviu, diskusijas su dirbančiaisiais ir studentais.

Prieš keliolika metų, vienas iš Švedijos aktyvistų įsidarbino greitojo maitinimo restorane norėdamas ištirti ten susidariusias darbo bei išnaudojimo sąlygas ir t.t.

Šios tyrimų formos dažnai bando suabejoti tuo „ką mes žinome“ ar „kaip mes galvojame“. Jos stengiasi atsieti tyrinėjimų ir pažinimo veiklą nuo galios santykių, apibrėžiančių akademinę sferą, kapitalą ir valstybės aparatą.

Kad ir naudodamos skirtingą terminologiją, visos šios kovingo tyrinėjimo iniciatyvos turi vieną bendrą bruožą – jos stengiasi įveikti hierarchiją tarp teorijos ir praktikos, tyrėjų ir tiriamųjų, to, kas politiška ir kas asmeniška. Šios iniciatyvos priešinosi senoms „pažinimo“ institucijoms ne tam, kad jas pakeistų naujomis, bet vietoj to išbandė kolektyvinio pažinimo kūrimo praktikas, atsidūrusias už minėtų institucijų ribų ir kvestionavusias jų reikalingumą.

Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

Aptarimas:2009 10 07 LUNI Kaunas. Saulius Užpelkis. Ką reiškia kovingas tyrinėjimas?