Aptarimas:2008 10 30 "Kairė-dešinė". Andrius Bielskis. Kairiųjų problemos po Seimo rinkimų

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Su mielu noru sudalyvaučiau diskusijoje, bet dar pirmadienį išskridau atgal į Paryžių, o šiąnakt jau atvykau į Londoną. Norėčiau truputį pakomentuoti kolegos Bielskio minties kryptį. Mano analizė važiuotų truputį kitaip.

1. Lietuvos politologų vartojamas žodis „populizmas“ – tai tuščia ir nemokslinė sąvoka. Ji neturi beveik jokio empirinio pagrindo. Jos vartojimas yra deklaratyvus ir pritaikytas primityviai lietuviuko mąstysenai, o ne rimtai akademinei diskusijai. Nė karto iš lopatologų neteko girdėti bent truputį pagrįsto „populizmo“ apibrėžimo su transparadigminiais empiriniais pavyzdžiais. Jeigu Paryžiuje ir Vilniuje taikomi skirtingi empirinio argumento standartai – tai ne mūsų, o būtent Vilniaus intelektinė tragedija.

2. Tikroji Lietuvos kairė – tai būtent Pakso partija: nemokamas mokslas, nemokama sveikatos priežiūra ir t.t. Socialinių išmokų didinimas – tai ne populizmas, o būtent kairė. Nemokamą mokslą padaryti tikrai įmanoma. Taip Tvarka ir teisingumas turi dešinės elementų - skirtumas tas, kad kitos partijos neturi kairės elementų.

3. Lietuvos kairieji, kurie bijo šitos partijos – tai oficialios propagandos žertvos. Oficiali propaganda siunčia simuliakrus, o jūs priimate tai kaip neginčijamą tiesą. Pakso partija – tai vienintelė rimta atsvara konservatoriams ir socdemams.

4. Visa eilė Vakarų Europos politologų vartoja žodį „populizmas“ kaip sąvokos „postmodernus radikalizmas“ sinonimą ir vertina šį reiškinį kaip teigiamą – tai sugebėjimas paimti geriausią iš kairės ir geriausią iš dešinės. Jeigu kai kurie Lietuvos lopatologai prie to nepriprato – tai jų asmeninė intelektinė tragedija.

5. Baikime kurti utopijas – reikia imtis konkrečių veiksmų ir keisti Lietuvoje situaciją. Pakso-Uspaskicho-Paleckio-Prunskienės koalicija kaip tik ir galėjo tapti konkrečia kairesne alternatyva. Geriau tokia kairesnė alternatyva negu jokios kairesnės alternatyvos. Baikime kurti utopijas – gyvename realiu laiku ant tikros žemės – reikia galvoti kaip čia suktis, o ne kaip turėtume suktis, jeigu kas nors būtų kitaip, arba kaip turėtų atrodyti „tikrieji“ socdemai. Biuletenių gadinimas – tai dešinės rėmimas.

Nebalsavo už mane studentai – dabar turės afigenai daug mokėti už mokslą.

Stanislovas TOMAS

_________________________________________________________________

Na, su Stanislovu galima ginčytis iki pamėlynavimo.

Kita vertus, ginčytis lyg ir nėra tikslo, nes operuojama postmodernistiniais "real politik" terminais, kurie išplauna bet kokią prasmę.

Pora pastabų:

1. "Baikime kurti utopijas": Nebaigsime. Be utopijų tiesiog nugrimztume į politinės kasdienybės mėšlą, kuriame ir paskęstume.

2. "Biuletenių gadinimas – tai dešinės rėmimas": NK95 neragino gadinti biuletenių, ji kvietė tvarkingai balsuoti, kaip valdžia ir liepė. Anarchistų iškelta meninio biuletenių gadinimo idėja, aišku, yra kontroversiška, tačiau paremta realios situacijos suvokimu. Tai buvo desperacinis žingsnis žinant, kad neįmanoma pasipriešinti konservų-liberastų elektoratui.

Pocka 11:32, 2008 spalio 30 (EET)

_________________________________________________________________


1. Noriu pasakyti, kad nusispjauti į visas utopijas - reikia daryti kažką konkretaus. Kalbos apie tai, kaip turi būti, be veiksmų - tai laiko švaistymas. Turėk tu kokią nori utopiją galvoje - pradedu gerbti žmogų, kai jis pradeda konkrečiais žingsniais tą utopiją įgyvendinti. Pvz., stato barikadas, kandidatuoja į Seimą, agituoja ir balsuoja. Pats efektyviausias protestas - tai balsas už opoziciją. Mitingai-streikai-ir-barikados - tai protestai, kurie neturi Lietuvoje perspektyvų, kadangi lietuviams neužtenka ryžto, proto ir idealizmo. Lietuvoje niekada nebus tokių protesto akcijų kaip Vakaruose, todėl labai svarbu bent eiti balsuoti.

2. Dėl biuletenių gadinimo - pas mane Klaipėdoje buvo sugadinta iki 12 proc. biuletenių, bendras rinkėjų aktyvumas - 20 proc. Dažnai tenka girdėti, kad "žmonės nusivylę" - nesąmonė. Žmonės priprato gyventi Tarybų Sąjungoje - ten nieko pakeisti buvo negalima. Tikroji problema ne nusivylimas, o neraštingumas, nesugebėjimas priešintis oficialiai propagandai ir kaimiečių mąstymas ("nuo manęs nieko nepriklauso").

Dar dėl gadinimo - koks skirtumas valdžiai? Vis tiek virš milijono rinkėjų už šitą valdžią prabalsuos. Gadinimas - tai smūgis opozicijai.

Man teko kalbėti su vidutiniu lietuviu-studentu. Sakau jam: "mes už nemokamą mokslą, o konservai-liberastai už mokamą." Jis atsako: "Už ką bebalsuočiau - mokslas vis tiek bus mokamas, o konservatoriai turi gerą programą kitais klausimais - todėl balsuosiu už juos". Savaime suprantama, kad tas debilas buvo intelektualiai nepajėgus išvardinti tuos "kitus klausimus". Savaime suprantama, kad jis niekada neskaitė jokių programų - jis tiesiog oficialios propagandos žertva. Kitų studentų mąstymas dar primityvesnis. Nedarazvitaja (underdeveloped, sousdévéloppée) akademinė kultūra kuria nedarazvitus studentus.

Būtent oficiali propaganda skelbia, kad pažadai apie nemokamą mokslą – tai populizmas. To pasekmėje gaunasi frazė "už ką bebalsuočiau - mokslas vis tiek bus mokamas".

ST