2010 01 26 LUNI Vilnius. Celibato kultūra (2)

Iš Laisvasis universitetas.

17:11, 2010 sausio 23 versija naudotojo Pocka (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sausio 26 d., antradienį, 18:00 val., „Satta“ klube, Vilniaus g. 16 (kieme, greta „Lietuvos ryto“ redakcijos), rengiama antroji K. Klimkos paskaita „Celibato kultūra". Lektoriaus nuomone, celibato esmė – „neproduktyvaus išlaidavimo“ draudimas. Tokia perspektyva leidžia kartu svarstyti seksualumo formas ir ekonomikos bei vartojimo temas. Argumentas, kad viskas, kas susiję su seksualinių poreikių tenkinimu, yra „nebūtina“, t.y. nereikalinga prabanga, „liuksas“, turi senas šaknis. XIII a. krikščioniškoje teologijoje terminas „luxuria“ žymi „nusikaltimus prigimčiai“, tokius kaip masturbacija, arba seksas su savimi. Onanizmą smerkdami kaip neleistiną prabangą, arba „išlaidavimą“, teologai rėmėsi samprata, kad sperma yra šventas daiktas. Tamsiųjų amžių kalboje „neproduktyvios išlaidos“ yra kitas sekso vardas. „Neproduktyvūs“ vartotojai buvo kaltinami nenatūralia orientacija. Esą jie neteisinga linkme nukreipia brangius išteklius ir mažina ekonomikos pajėgumą aprūpinti daugumą vartotojų pirmojo būtinumo dalykais bei patenkinti svarbiausius tautos gyvybinius poreikius.

Daugiau informacijos: Karolis Klimka. Celibato kultūra (2)