LUNI: Ar Lietuvos visuomenė yra „numokyklinta“?

Iš Laisvasis universitetas.

14:01, 2010 vasario 2 versija naudotojo Aguona (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Almantas Samalavičius
Almantas Samalavičius

Vis didesnės kritikos Lietuvoje susilaukia griozdiška ir neefektyvi valstybinio švietimo sistema bei jos reformos. Vasario 3 d., trečiadienį, 18:00 val., Laisvasis universitetas (LUNI) rengia užsiėmimą, kuriame bus kalbama apie valstybinę „numokyklinimo“ sistemą ir radikalią jos kritiką. Kultūrologas Almantas Samalavičius kalbės apie bene garsiausią alternatyviojo švietimo mąstytoją Ivaną Illichą bei jo idėjas. Užsiėmimas „Ivano Illicho moderniųjų institucijų kritika” vyks restorano „Esse” antrojoje salėje, Gedimino pr. 50, Vilniuje (greta „Vagos” knygyno). Kaip ir į kitus LUNI užsiėmimus, į šią paskaitą įėjimas nemokamas.

Laisvajame universitete svečiuosis humanitarinių mokslų (menotyros) daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros fakulteto ir Vilniaus universiteto filologijos fakulteto docentas Almantas Samalavičius. Jis yra augelio knygų („XX amžiaus vizionieriai”, „Universiteto idėja ir akademinė industrija”, „Idėjos ir struktūros architektūros istorijoje”, „Kaita ir tęstinumas: kultūros kritikos esė” ir kt.) autorius, sudaręs 6 straipsnių ir esė rinkinius. Lektoriaus akademinių interesų sritys: architektūra, literatūrologija, aukštasis mokslas, kultūros teorija, idėjų istorija.

Pagrindinis LUNI diskusijos objektas – tai įtakingos minties filosofo, istoriko medievisto Ivano Illicho (g.1926 m.) knygoje „Numokyklinta visuomenė“ išdėstyta įprastos švietimo sistemos bei kitų valstybinių institucijų kritika. Vienas pagrindinių fundamentalios I. Illicho kritikos taikinių – mokykla ir švietimas, moderniojoje visuomenėje suprantamas kaip veikla, kurios sąlygas, formas, trukmę ir jų pagrindu įgyjamas socialines privilegijas nustato ugdymą monopolizavusios oficialios institucijos. Ilgainiui šios išoriškai primestos žinių įgijimo „normos” virsta nekvestionuojama tikrenybe. Jos tampa ne tik kiekvieno individo savastimi, bet ir yra nekritiškai reprodukuojamos su kiekviena nauja žmonių karta. I. Illichas reiškė radikalų požiūrį ne tik į mokyklos vaidmenį ir jos užimamą monopolinę vietą moderniosios visuomenės gyvenime, bet ir sukūrė analitinį-interpretacinį pagrindą kitų modernybės institucijų bei jų primesto mąstymo būdo ir gyvensenos tyrimui.„Numokyklintoje visuomenėje” mąstytojas ėmėsi apžvelgti pamatinę privalomo mokyklinio lavinimo mitologiją, kuri ilgainiui buvo priimta kaip neginčijama modernybės dogma, nors iš tiesų vakarietiškoje ugdymo sampratoje homo educandus ideologiją – siekį visus išmokyti visų įmanomų dalykų.

I. Illicho teigimu, visuotinio mokyklinio lavinimo įteisinimas iš esmės ydingas, kadangi užuot išreiškęs ir įtvirtinęs lygiateisiškumą ir sukūręs vienodas sąlygas visiems, jas eliminuoja, sukurdamas demokratiškumo regimybę, o sąmoningą lavinimąsi ir asmeninį tobulėjimą paverčia biurokratiškai organizuotu prievartiniu procesu, kuomet atliekama griežta socialinė selekcija: vieni, „suvartoję” didžiausią kiekį lavinimui skirto laiko ir, įveikę visas formalaus švietimo pakopas, tampa privilegijuotųjų luomo nariais, tuo tarpu kiti, ypač iškritusieji, užima žemesnes vietas socialinės stratifikacijos skalėje vien dėl trumpesnio mokykloje praleisto laiko bei jį patvirtinančių sertifikatų stokos.

Mokykla efektyviai kuria tam tikrą socialinį mitą, o jos struktūra yra pagrįsta ritualiniu „laipsniško kilimo žaidimu”, kurio taisykles įsisavinusi visa visuomenė išsiugdo įprotį klusniai vartoti tik šios institucijos tiekiamus gaminius. Tada ignoruojama ir nuvertinama bet kokia (jos nesankcionuota ir neapdorota) patirtis, įgūdžiai ar žinios, ypač tuo atveju, kai jie nėra šios monopolinės institucijos (ne tik mokyklos, bet ir, pavyzdžiui, šiuolaikinio universiteto) veiklos rezultatas. Kaip vėliau pastebėjo pats mąstytojas, šioje knygoje nebuvo siūloma panaikinti mokyklas. Visagalei monopolinei mokyklos institucijai, manipuliuojančiai savo „klientūra”, jis priešpriešino labai aiškią alternatyvą – mokymosi bei lavinimosi tinklus, arba kitais žodžiais tariant – neformalius, aktyviam lavinimuisi ir ugdymo sąveikai skirtus centrus, kuriuose atsisakoma paklusti moderniosios profesionalizacijos kultui, kur žinios ir įgūdžiai lygiaverčiais, tikrai demokratiškais pagrindais galėtų būti keičiami į savo ekvivalentus.

Pasak lektoriaus, I. Illichas lieka iškilia ir reikšminga XX a. antrosios pusės Vakarų intelektualinio gyvenimo figūra, palikusia gausų ir įvairų filosofinės minties ir istorinių studijų palikimą, kuri skatina jo interpretacijų poveikį patyrusius tyrinėtojus plėsti jo atvertus įžvalgų ir suvokimų horizontus. Kai švietimo sistema prašosi naujovių ir mokymo(si) būdų kvestionavimo, Laisvasis universitetas siūlo pasvarstyti ir padiskutuoti švietimo alternatyvas ir realias perspektyvas.

Daugiau informacijos galite rasti svetainėje luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis radijo laidos „LUNI valanda per Start FM“ (startfm.lt). Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką info.luni@gmail.com.

Vilniaus LUNI grupė

2010 02 02