2009 02 19 LUNI Vilnius: Valentinas Klimašauskas. Trumpas netolimos praeities žodynėlis: nuo Ateities iki Wiki-Lietuvos

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Valentinas Klimašauskas
Valentinas Klimašauskas

Valentinas Klimašauskas (g. 1977 m.) – Šiuolaikinio meno centro kuratorius, menotyrininkas ir kritikas, romano „Alfavilnius“ (Kitos knygos, http://www.alfavilnius.com/) autorius. El. paštas valentinas@cac.lt


Žemiau pateiktas futurologinis tekstas buvo parašytas „Atgimimo“ laikraščio organizuoto konkurso „Padovanok Lietuvai viziją“ 2006 metais proga. Atsižvelgiant į tai, kad LUNI įvyko kelios šiai temai artimos paskaitos, skirtos kolektyviniam intelektui ir Wiki projektams, autorius norėtų paaiškinti kai kuriuos jau minėtus ir naujus terminus, koncepcijas, naujo kolektyvinio žodyno kūrimo poreikį, taip pat padiskutuoti apie kairiąsias idėjas, kurios pirmiau buvo patikrintos virtualioje erdvėje ir tik pastaruoju metu yra projektuojamos į nevirtualiąją tikrovės dalį.


Trumpas netolimos dabarties žodynėlis: nuo Ateities iki Wiki-Lietuvos

2026 m. spalio 10 d., Vilnius

Ateitis. Ateities samprata yra ne mažiau istorinė nei praeities – ne tik praeitis yra galios diskursų nulemta konstrukcija, bet ir ateitis kaip galutinė fantazija įgauna praeityje nulemtus pavidalus. Ateities, kuri jau yra atėjusi, tačiau netolygiai pasiskirsčiusi, samprata yra kertinė sąmoningam Lietuvos, kaip nuolatinės paribių šalies, pozicionavimui kitų šalių tarpe. Lietuva ir ateitis kaip žodžių junginys savyje talpina prieštaravimus – mūsų šalis nėra ta, kuri formuoja ateitį. Lietuva yra tas darinys, į kurią paprastai ateitis (virtusi praeitimi) nuosaikiai skverbiasi iš išorės.

Ateities tankio augimas (arba - geresnis ateities pasiskirstymas) – yra pagrindinė Lietuvos valstybingumo ir klestėjimo ateityje sąlyga. Ateities tankis yra tolygus inovacinių pasaulinių procesų sklaidai ir distribucijai į mūsų šalį bei mūsų šalies link. Ateitis turi prasmę tik tada, kai ji yra koncentruota.

Ateities eksportas. Ateities eksportas susijęs su sisteminiu ateities vizijų, vertybių ar kitokių produktų eksportu. Šiuo metu ateities eksporto galimybės tampa vis parankesnės mažesnio biudžeto ir mažesnių ekonomikų šalims. Holivudas, NASA, MTV ir kitos milžiniškos kino, animacijos, kompiuterinių žaidimų kompanijos smulkėja ir vis didesnę rinkos dalį užleidžia nežinomoms kompanijoms, kūrybinėms grupėms ar net atskiriems individams, gyvenantiems kad ir gretimame penkiaaukštyje (taip, jie vis dar išliks). Ateities eksporto techninė bazė remiasi ne vien pigesnėmis ir draugiškesnėmis vartotojui kompiuterinėmis bei daugialypėmis technologijomis – didesnis privataus ir valstybinio kapitalo indėlis į tiriamąją bei kūrybinę bazę gerokai didina galimybę, kad jūsų kaimynystėje bus sukurtas inovatyvus ir realybę visiems laikams pakeisiantis produktas (prisiminkime jau istoriniu tapusį ir dažnai minimą estiškojo Skype pavyzdį). Teigiamas ateities prekybos balansas yra valstybės stabilumo garantas. Todėl vienas svarbiausių valstybės uždavinių yra paspartinti ateities signifikantų - naujausių technologijų ir žinių importą šalyje ta, kad vėliau būti jų platintoja visame regione.

Atvirumas, atviras kodas, atviras kūrinys, atviras verslas. Atviras - tai būdvardis, kuris visiems laikams pakeitė pasaulio organizavimosi sampratą. Atvirumas šiuo atveju reiškia ne tik privataus kapitalo atsivėrimą visiems galimiems vartotojams virtualybėje, bet ir interaktyvesnius kontaktus tarp kompanijos ir jos klientų. Prisiminkite, kad didžiausios naujos pasaulinės kompanijos kaip Google, Yahoo, Amazone, My space, E-Bay etc. savo pirkėjus paverčia aktyviais (rinkos, informacinės terpės, etc.) dalyviais bei juos glaudžia po savo kompanijos sparnu jiems dovanodamas tam tikras (dažniausiai nemokamas) paslaugas. Ateitis priklauso atviroms ir bendradarbiaujančioms kompanijoms. Atvirumas lietuviškajame kontekste turi kiek specifinę prasmę, nes Lietuva nuolat papuola į salos, kalėjimo prasmėmis apibūdinamas psicho-geografines struktūras ir kombinacijas. Todėl atvirumas Lietuvai yra svarbi sąlyga būti aktyvia ir veiklia nuolatine pasaulinio tinklo (idėjinio, energetinio, politinio, ekonominio, etc.) dalyve. Antonimas: Salos efektas

Biožinių ekonomika – taip savo naują tikslą įvardijo naujoji Lietuvos visuomenė, pramonė ir politiniai aktyvistai. Bio-žinių visuomenė savo tikslu laiko sinergetinę virtualėjančio pasaulio, bio-aktyvaus prado ir informacinės visuomenės sintezę, kuriai įgyvendinti vystomi tarpdisciplininiais tapę informaciniai, genų, nano ir biotechnologijų mokslai. Vienas sėkmingiausių lietuviškos biožinių ekonomikos produktų yra tautinis biorobotas, kuris vienu metu rūpinasi aplinkos ekologija, atlieka fizinius darbus, padeda komunikuoti ir t.t..

Daugialypės vizijos (multivizijos). Tradiciškai sudaromas pozityvias ir negatyvias prognozes pakeitė multivizionieriškas mastymas. Kadangi pasaulis vis labiau deteritorizuojasi ir virtualėja, o globalus laikas yra išvietinamas, vienu metu egzistuoja daugelis paralelinių sub-pasaulių. Todėl mastymas bei suvokiamas kaip daugialypis, įvairiomis kryptimis vienu metu besiskleidžiantis patyrimas, kontradikcija (prieštaravimas) suprantama kaip pozityvi ir produktyvi paradigma, kuri pasireiškia tuo, kad vienu metu asmenyje, šalyje, pasaulyje gali taikiai sugyventi prieštaringos, opozicinės žinių sistemos.

E-dukacija ir naujasis švietimas – didinant Lietuvos konkurentiškumą bendroje Europos, o taip pat ir kitose pasaulio rinkose, keliant joje esančių universitetų mokslo tyrimų ir studijų kokybę, skatinant inovacijų diegimą bei aukštųjų technologijų verslo plėtrą buvo pasirinktas virtualių universitetų švietimo sistema kaip efektyviausia ir palankiausia. Tokiu būdu į Lietuvos švietimo sistema tapo atviresnė ir konkurencingesnė, nes rėmėsi ne senąja hierarchine dėstytojas - studentai sistema, bet naująja tinklo konferencijų sistema, kurioje kiekvienas yra aktyvus dalyvis, o rezultatai yra vieši. Tokia sistema leido pasikviesti daugiau dėstytojų iš užsienio, lengviau kontroliuoti ir įvertinti studijų kokybę, o studijuoti visą gyvenimą tapo lygiai taip pat paprasta kaip ir asmeniniame kompiuteryje įdiegti naują programą.

E-migracija. Geresnė darbo, socialinės apsaugos ir šeimos politika kiek pristabdė Lietuvos gyventojų migraciją iš Lietuvos Vakarų kryptimi, tačiau vis tiek gimstamumo ir gyventojų migracijos saldo išlieka patenkinamas ar negatyvus. Lietuva nusprendė spręsti migracijos problemos keliais būdais: 1. virtualiai (nes fizinis buvimas Lietuvos teritorijoje tapo nebesvarus) aktyviems Lietuvos internetinėje erdvės dalyviams pasiūlė tapti naujaisiais lietuviais. Tokiu būdu, naujaisiais lietuviais tapo daug Lietuvio kompanijoms užsienyje dirbančių užsieniečių. 2. Lietuva pradėjo gaminti pirmuosius tautinius robotus-humanoidus (priklausomai nuo paskirties pavadinimai skiriasi nuo Žemaitės iki Maironio ar Sabonio), kurie ne tik dirba socialinėje apsaugoje, bet ir tapo viena sėkmingiausių visų laikų eksporto prekių. 3. Užsienyje gyvenantys lietuviai aktyviai prisijungia prie kasdienio Lietuvos gyvenimo per masinės informacijos priemones, nes technologijos leidžia keliauti ir atsidurti bet kurioje pasaulio vietoje greičiau ir lanksčiau nei bet kada iki tol. Taip pat žiūrėti: Naujasis lietuvis

Greičio kultūra – greitis pasaulio istorijoje visada buvo vienas svarbiausių ekonominius, karinius, mokslinius pasiekimus lėmusių faktorių. Tačiau greičio sąvoka įgavo visai kitas prasmes kai biožinių visuomenėje greitis buvo dematerializuotas ir tapo gyvenimo kokybę (pvz., nekilnojamo turto kaina tapo priklausoma nuo tokių rodiklių kaip laiko sąnaudos iki artimiausios jūros, Saulėtekio slėnio ar megapramogų komplekso) leidžiančiu įvertinti faktoriumi. Greičio kultas privertė aplinkines valstybes susijungti į greituosius elektromagnetinių geležinkelių, optinių greitintuvų tinklus, o kelionės trukmė iki kaimyninių sostinių prilygsta kelionės trukmei iki supermarketo ir atgal. Paralelinės sąvokos: verbalinis greitis, savimonės greitis, haliucinacinis greitis, vizualinis greitis, greičio terapija ir t.t..

Infrastruktūrų greitis yra susijęs su komunikacijos ekstazės parametrais, tačiau infrastruktūrų greitis yra esminis biožinių visuomenės vertinimo kriterijus. Infrastruktūrų greitį čia reikia suprasti kaip bendrus duomenų perdavimo, informacijos, energijos, pinigų, žinių, žmonių, transporto ir t.t. judėjimo greičius ir sankaupas. Tik įtiklinta ir sėkmingai su kaimynėmis bendraujanti Lietuvos valstybė gali išvystyti didelio pajėgumo greičius, kuris sėkmės atveju pritraukia investicijas ir migraciją. Greitis vis labiau yra siejamas su bendra pozityviu, energingu apsvaigimu, kuris įsitvirtino kaip vienas svarbiausių pramogų verslo tikslų ir palengva išstumia tokias konservatyvias priemones kaip tabakas ir alkoholis.

Komunikacijos ekstazė – taip oficialiai dabar vadinama valstybės dalyvio (buvusio piliečio) laimės sąlyga. Valstybė įsipareigoja savo piliečiams suteikti visas galimybes ją patirti, nes nuo kokybiško dalyvio įsitraukimo į komunikacines bendruomenes priklauso dalyvio ir valstybės ateitis. Komunikacinės ląstelės tapo svarbiausiomis valstybės ląstelėmis ir iš šios pozicijos išstūmė iki tol joje buvusią šeimos instanciją. Naujoji šeimos samprata visų pirma yra grindžiama informaciniais ir komunikaciniais, o ne genetiniais ryšiais. Tokiu būdu komunikacinis tinklas iš konstitucijos išstūmė DNR spiralę ir jos reikšmę šeimos gerovei.

Koncepcijos (taktinės idėjos) virto naująja valiuta, kuria galima atsiskaityti visur, tačiau koncepcijų pasaulyje pinigai nėra pervertinami. Pasauliui virtualėjant koncepcijos ir idėjos tampa vis realesnėmis, jos pradeda užimti daiktų ir materijos vietas. Todėl koncepcijos tampa tampriai susietos su bendru produktyvumu; taktinės idėjos pačios tampa mechanizmais, kurios daugina ir dauginasi.

Lietuvių kalbos problema išliks opia problema, nes biožinių visuomenėje yra svarbi efektyvi globalinio susikalbėjimo realiu laiku sąlyga, todėl lietuvių kalba privalės atsiverti techninei ir kitokiai svetimų kalbų bei naujųjų diskursų terminologijai. Priešingu atveju Lietuvai gresia atsilikti ne tik lingvistikoje, bet ir naujųjų technologijų ir jų sampratos bei panaudojimo srityse. Specialistai juokauja, kad naudoti dabartinę lietuvių kalbą yra tolygu naudoti senąją Windows’95 programinę įrangą šiuolaikiniuose superkompiuteriuose.

Metaideologijos. Ideologijos pamažu praranda savo turėtas galias, šiuo metu yra manoma, kad ideologijos neegzistuoja, nes jomis buvo maskuojamos galios sistemos ir hierarchijos. Ideologija yra triukas ir iliuzija, teigia aktyvistai ir entuziastai, tačiau kviečia į ideologijų šou, nes tai yra gera terapija neprisirišti prie tam tikrų iliuzinių vertybių. Metaideologijų samprata yra itin svarbi norint panaikinti vis dar pasitaikančius rasizmo, nacionalizmo, ideologinio šovinizmo liekanas bei realizuojant daugiakonfesinės ir multinacionalinės valstybės viziją.

Multi-Lietuva. Jei Lietuva tam tikru savo egzistavimo laikotarpiu buvo nepopuliariai dalinama į dvi kaimo ir miesto Lietuvas („runkelių“ ir „elito“), tai ateityje Lietuva susidės iš daugelio viena kitą papildančių ir pozityvią prasmę turinčių paralelinių Lietuvų (įvairios skirtingomis vizijomis besidalinančios entuziastų subkultūros), kurių narystės kriterijai bus savanoriški. Tokių Lietuvų pavyzdžiai: judėjimas už Lietuvą, LUNI, WikiLietuva, Žalgirio fanai, etc..

Narys, dalyvis – buvusio piliečio, rinkėjo sinonimas, kurio prasmė pasikeitė su naujojo valstybės individo funkcijomis. Dabar narys yra aktyvus bendruomeninio ir politinio gyvenimo dalyvis, o ne pasyvus rinkėjas. Kitas esminis skirtumas tarp buvusio piliečio ir dabartinio dalyvio yra tas, kad pastarasis lengvai ir nuolat kuria bei perkuria savo asmenybę, nes turi nuolatines galimybes studijuoti, keliauti, keisti identitetą bei pilietybę.

Naujasis apolitiškumas. Visuomenę skaldžiusių neokonų (neokonservatorių) ir naujųjų liberalų populiarumo bangą greitai pakeitė bendras apolitiškumas. Ši sąlyginai naujoji kategorija (naujasis apolitiškumas) nebėra negatyvi – naujasis apolitiškumas pabrėžia tradicinės politinės eros pabaigą ir žymi naujojo entuziazmo pradžią. Žiūrėkite: Naujasis entuziazmas, Neopolitika

Naujasis lietuvis. Tai ne staigiai praturtėjusį tautietį apibūdinantis terminas, o į Lietuvos virtualiąją erdvę sėkmingai integravęsis pasaulio pilietis. Naujasis lietuvis paprastai turi kelias pilietybes (nors pilietybė jau nebėra toks svarbus individą apibūdinantis faktorius kaip anksčiau ir egzistuoja jokios pilietybės neturinčių, ją atsisakiusių subkultūros), sunkiai kalba ar visai nekalba lietuviškai, tačiau tapo lietuviu dėl simpatijų lietuvių kultūrai, ekonominių, politinių, šeimos, krepšinio ar kitų priežasčių.

Naujasis entuziazmas – naujojo entuziazmo kilmė yra siejama su tinklo kultūros aktyvizmu, kuris sėkmingai pakeitė hierarchišką tradicinę politiką. Naujasis entuziazmas remiasi ne griežtai sankcionuotomis ir turtingomis politinėmis partijomis, bet lanksčių entuziastų tinklais, ląstelėmis, sub(sub)kultūromis, kurie lanksčiau atstovauja bendruomenes tinklo konferencijų ir kitokių medijų formatuose.

Naujosios valstybės valdymo formos. Rinkėjams vis labiau buriantis į aktyvius tinklus, o profesionalius politikus vis dažniau keičiant profesionaliems vadybininkams ir samdomoms kompanijoms, vis mažiau reglamentuotas ir varžomas valstybės valdymas tapo vis labiau priklausomas nuo vietinių savivaldų, neoaktyvistų ir neoentuziastų, nei nuo neefektyvia pripažintos partinio valdymo sistemos.

Neopolitika (naujoji politika). Politikams ir politinėms partijoms vis labiau prarandant pasitikėjimą bei sugebėjimą pritraukti visuomenės dėmesį ne vien korupcijos ir kitokiais skandalais, politinė sistema liberalizavosi, didesnis dėmesys buvo skirtas vietinių savivaldų, įvairių sričių profesionalų, aktyvistų ir entuziastų indėliui bei vaidmeniui. Tokiu būdu buvo sumažinti didėjantys skirtumai tarp skirtingų Lietuvos geografinių vietovių ir socialinių sluoksnių, hierarchines partijas pakeitė nehierarchiniai, tinkliniai entuziastų tinklai, buvę rinkėjai tapo viešojo gyvenimo dalyviais.

Naujasis žemės ūkis naudosis vis mažesniu dotacijų kiekiu, nors tam tikru metu šis ūkio sektorius netgi pradės augti, nes dalinai susilies su medicinos, terapijos, energetiniais ir kitais sektoriais. Šiuo metu žemės ūkio šakomis tapo biotechnologijos, nano ir genų žemės ūkis, ląstelių ir organų ekolaboratorijos, bioūkiai, biokuro gamyba ir t.t..

Salos (arba kitaip: off-line) efektas šiuolaikinėje virtualioje tinklo kultūroje paprastai nurodo bendros infrastruktūros spragas, ryšių su psicho-geografinėmis kaimynėmis silpnumą ar nebuvimą. Dažniausiai neigiamas, aktyvumo ir ryšių stoką bei didelius informacijos greičio kaštus apibūdinantis efektas. Ilgai nevardinant Lietuvos nepritapimų ir išsiskyrimų palyginant ją su kaimynėmis (pradedant paskutinės Europos pagonės titulu), reikia prisiminti, kad Lietuva dėsningai ir kartotinai patenka į išskirtinės atsiskyrėlės drabužius. TSRS okupacijos metais Lietuva buvo labiausiai į Vakarus nutolusi „draugiška respublika“, ES Lietuva yra labiausiai į Rytus nutolusi ES narė. Iš rytų Lietuvą riboja kita savanoriška pasaulio „autsaiderė“ – Baltarusija. Pietuose Lenkija net per keliolika metų po Rytų bloko žlugimo nerodo konstruktyvių norų kiek labiau sujungti infrastruktūras, pietvakariuose – Kaliningradas užsispyrusiai demonstruoja, kad išlieka įspūdingo masto ir dimensijų psicho-geografine anomalija, o šiaurinė kaimynė Latvija taip pat nedemonstruoja entuziazmo. Regionas aplink Lietuvą – tai labiau atskirtų, nei sujungtų psichogeografinių salų konglomeratas. Todėl įveikti salos efektą yra vienas svarbesnių Lietuvos užsienio politikos uždavinių. Antonimai: tinklo efektas, virtualėjimas

Saulėtekio slėnis įkūrė kelis mažesnius satelitinius slėnius Lietuvoje ir už jos ribų, kuriuose mokslo ir studijų įstaigos, aukštųjų technologijų įmonės, šalies ir vietos valdžios institucijos suformavo palankiausią Lietuvoje inovacijoms ir verslumui aplinką, kurioje kuriami aukštos pridėtinės vertės ir pasaulio rinkose konkurencingi produktai bei paslaugos. Saulėlydžio slėnis Kaune orientuojasi į Amerikos mokslinius centrus ir rinkas, todėl dirba pagal Amerikos laiko zonas (GM-5, GM-7), 24/7 slėnis dirba totaliu globaliniu laiku. E-migrantų slėnis yra virtualus slėnis, skirtas užsienio lietuviams ir turi kelias atstovybes tokiose lietuvių migracijos šalyse kaip Airija, JAV, Ispanija, Didžioji Britanija ir Madagaskaras (pagerbiant Kazio Pakšto tarpukario idėjas apie galimą Madagaskaro kolonizaciją mūsų tautiečiais).

Techniniai valstybės pertvarkymo parametrai. Priklausomi ir nepriklausomi Lietuvos ekonomikos bei kitų sričių ekspertai ir įvairios nevyriausybinės organizacijos teisingai nurodė svarbiausias Lietuvos gyvenimo pertvarkymo sritis: t.y. pilietinio aktyvumo, ekologinės savimonės skatinimas, žinių ekonomikos vystymas, minimalūs rinkos reguliavimo principai, mokesčių aparato paprastinimas, energetinė nepriklausomybė, švietimo ir aukštojo mokslo liberalizacija, darbo, socialinės apsaugos ir šeimos politikos kaita, teigiamas gimstamumo ir gyventojų migracijos saldo, etc.. Nors svarbiausi valstybės pertvarkymo prioritetai yra gana aiškūs, valstybės gerbūvis priklauso nuo valstybės pajėgumo naująsias užduotis įgyvendinti greičiau už kaimynines šalis bei iškelti ir formuoti dar naujesnius uždavinius.

Tikrovė iš tiesų virto teminiu atrakcionų parku, tačiau priešingai nei manė Jean Baudrillard, pastarieji skyrėsi nuo Disneyland‘ų keliomis esminėmis savybėmis: Tikrovė tapo paprasčiau perkonstruojama pagal jos dalyvio reikalavimus, todėl tikrovės ankstesni pasyvūs vartotojai tapo tikrovės kūrėjais; Teminiai parkai išsiplėtė iš už teminių parkų ribų į „tikrojo“ gyvenimo teritoriją, tačiau tikrovė ir prieš tai tebuvo istorinė konstrukcija. Skirtumas tarp senos ir naujos tikrovės yra tas, kad naujoji tikrovė tapo individuali ir pritaikoma jos dalyvio troškimams. Jean Badrillard iniciatyva Lietuvoje buvo įkurta Europos Sąjungos Realybės Ministerija, kuri pradėjo fiksuoti tikrovės pasireiškimo faktus, kurių skaičius yra konstanta. Ši institucija buvo įkurta Lietuvoje būtent dėl aukšto tikrovės skaičiaus pasireiškimo mūsų šalyje. Žiūrėti: dalyvis

Virtualumas. Paul Virilio teigia, kad pasaulis ne globalėja, o virtualėja. O kaip virtualėjimo fenomenas įtakoja Lietuvos procesų kaitą? Virtualiajame pasaulyje Lietuva tėra viena iš daugelio savo domenus turinčių kraštų arba tik viena tinklo dalių. Čia virtualumą reikėtų suprasti kaip laisvės, žinių, informacijos ir nematerialumo dimensiją, virtualėjimas yra visaapimantis procesas, kuris užkariauja realybę, istoriją ir ateitį. Virtualiame pasaulyje visa egzistuoja tik kaip ženklai, todėl visas pasaulis lenktyniauja naujų ženklų ir jų reikšmių gamyboje. Knygoje „Goodbuy Mr. Socialism“ Antonio Negri teigia, kad tokie istoriniai fenomenai kaip Seattle, po Madrido kovo 11 teroro įvykių sekę rinkimai, Zapatistų judėjimas galėjo įgauti savo mastą tik naujųjų komunikacijos priemonių (WEB 2.0 fenomenas) dėka. Būtent jos yra ta priemonė ir terpė, kurioje daugis (angl. multitude – pagal A.Negri, daugis – tai nemedijuotas, revoliucingas, pastovus, pozityvus socialinis kolektyvinis subjektas) susitelkia, veikia, skleidžia informaciją bei iš kurios skolinasi tinkliniais nehierarchiniais organizavimosi principais.

Wiki-Lietuva yra Naujosios Lietuvos pavyzdinis idealas. Wiki yra bendras ir atviras kolektyvinių, bendruomeninių subkultūrų, entuziastų ir aktyvistų tinklų kūrinys, kuris, aišku, funkcionuoja Wikipedijos sukūrimo principu. Tokiu būdu norima pasakyti, kad Wiki-Lietuva veikiau yra neužbaigtas, kintantis, mutuojantis procesas, o ne „saugomas“ ir užbaigtas valstybinis darinys, kokiu siekia būti Naujoji Lietuva. Koks skirtumas tarp Wiki ir Naujosios Lietuvų? Formaliai - beveik jokio. Tai tik du iš daugelio paralelinių Lietuvų pavyzdžių.


Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

gg rašė ...

gg

--gg 16:38, 2009 vasario 25 (UTC)