Laisvasis universitetas:Ar lietuvių tautos patriarchai buvo antisemitai?
Iš Laisvasis universitetas.
Praėjusią savaitę Laisvajame universitete (LUNI) Vilniuje vyko užsiėmimai apie neįprastas gyvenimo būdo sampratas – kalbėjome apie gyvenimą gamtoje ir žaliavalgystę bei anarchofeminizmą. LUNI svečiavosi karjerą metęs ir sodyboje apsigyvenęs T. Lomanas, teigiantis, kad džiaugsmo indeksas dėl tokio gyvenimo būdo gerokai išaugo. Jis pateikė radikalių idėjų dėl technokratinės visuomenės, iškėlė mokslo reikalingumo klausimą, kvietė burtis ir kartu kurti bendraminčių bendruomenės gyvenvietę. Apie anarchofeminizmą diskutavome su tarptautinių santykių studente L. Kutkauskaite. Išgirdome apie anarchofeminizmo idėjų pradininkę Emą Goldman, anarchizmo ir feminizmo perskyrą, aptarėme buitinius anarchofeminisčių gyvenimo aspektus, nagrinėjome ir nelengvai atsakomus globalius klausimus.
Šią savaitę, antradienį, Laisvajame universitete rengiama diskusija „Tautinio antisemitizmo formavimasis Lietuvoje (1883–1914 m.)“. Lektorius – Klausas Richteris, studijavęs istoriją ir filologiją Alberto Didžiojo universitete (Kelnas) ir Vytauto Didžiojo universitete (Kaunas). Dabar jis yra doktorantas ir tyrimų asistentas Berlyno Technikos universiteto (TU) Antisemitizmo tyrimų centre (Zentrum für Antisemitismusforschung), tyrimų grupės „Antisemitizmas Europoje (1879-1914 m.)” narys.
Lektoriaus manymu, klysta tie Lietuvos istorikai, kurie įrodinėja, jog XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvoje tarp žydų ir lietuvių klestėjo harmoningi santykiai. Jo nuomone, to meto Lietuvos tautinio atgimimo lyderių vaizdinius labai įtakojo antisemitizmas. „Kai XIX a. devintajame dešimtmetyje (po caro Aleksandro II nužudymo) pietų Rusijoje iškilo antisemitizmo banga, o 1905-1906 m. ji apėmė ir visas Rusijos vakarines gubernijas, šiandieninės Lietuvos teritorija vis dar buvo santykinai rami vieta žydams gyventi. Tai leido šaltojo karo periodo ir dešimtojo dešimtmečio istorikams įrodinėti, kad Lietuvoje tarp žydų ir gyventojų daugumos klestėjo harmoningi santykiai. Tačiau atkreipę dėmesį į to meto viešąjį diskursą, susidarysime visiškai kitokį lietuvių ir žydų santykių vaizdą. Lietuvos tautinis judėjimas vargu ar kada nors griebėsi ar inicijavo smurtą prieš žydus, tačiau jų argumentus ir Lietuvos ateities vaizdinius labai įtakojo antisemitizmas“, – pranešime rašo lektorius.
Paskaitoje kalbėsime apie keletą tautinio antisemitizmo aspektų. Sužinosime, kokie antisemitiniai vaizdiniai buvo naudojami nacionalistinėje lietuvių semantikoje, kurią formavo tokie Lietuvos tautinio atgimimo šaukliai kaip V. Kudirka. Mėginsime atsakyti, kaip lietuviško antisemitizmo augimą lėmė ekonominė, politinė, socialinė situacija. Ir galiausiai išsiaiškinsime, kokį poveikį tautinis antisemitizmas turėjo integracijai ir kaip apskritai jis veikė gyventojus bei pačią Lietuvos valstybę. Užsiėmimas „Tautinio antisemitizmo formavimasis Lietuvoje (1883-1914 m.)" vyks gruodžio 15 d., antradienį, 18 val., klube „Satta", Vilniaus g. 16 (greta „Lietuvos ryto" redakcijos).
Laisvasis universitetas (LUNI) – tai į visuomenės pokyčius orientuotas alternatyvus, ne valstybinis ir ne privatus savišvietos tinklas, kuriame gali dalyvauti kiekviena (-s) norinti (-s). Susitinkame įvairiose miesto erdvėse ir kalbamės pačiais įvairiausiais klausimais, dalinamės teorinėmis žiniomis bei praktiniais įgūdžiais. LUNI – tai erdvė realizuoti save rengiant paskaitas, diskutuojant, prisidedant prie užsiėmimų organizavimo. Kai aukštasis mokslas tampa vis mažiau prieinamas, o išsilavinimo siekiama dažniausiai dėl diplomo, kviečiame kartu kurti atviras viešas gyvų diskusijų erdves ir mėgautis mokymosi procesu, kuris plečia akiratį ir stiprina kritiškas asmenybės pozicijas. Į Laisvojo universiteto paskaitas įėjimas visada nemokamas.
Daugiau informacijos galite rasti svetainėje www.luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis ir radijo laidos „LUNI valanda“ per Start FM internetiniu adresu www.startfm.lt. Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką info.luni@gmail.com.
Vilniaus LUNI iniciatyvinė grupė
2009 12 14
