2009 09 08 LUNI Vilnius. Angelė Kėdaitienė. Kodėl Italijos šiaurėje gyvenama geriau nei pietuose: socialinio kapitalo reikšmė

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Angelė Kėdaitienė
Angelė Kėdaitienė

Rugsėjo 8 d., antradienį, 18.00 val., kviečiame į susitikimą su socialinių mokslų daktare Angele Kėdaitiene, kuri šiuo metu tobulinasi Aarhuso verslo mokykloje. Ji kalbės apie socialinį kapitalą, t.y. apie visuomenės tinkliškumą ir jo reikšmę žmonių gerovei. Užsiėmimas vyks akademinei diskusijai gana neįprastoje vietoje – „KultFlux“ platformoje Neries krantinėje prie Mindaugo tilto.

Doc. Dr. Angelė Kėdaitienė, Aarhuso Universitetas, Danija, LR ŽŪM ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamentas. Lektorė yra socialinių mokslų daktarė, docentė, baigusi Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetą (1983 m.) ir University College Dublin, Politikos mokslų ir tarptautinių santykių mokyklą (2009), tobulinasi Aarhuso verslo mokyklos tarptautinio ekonomikos konsultavimo grupėje. Daktaro disertaciją apgynė Maskvos M. Lomonosovo universitete. Dirba pagrindinėse pareigose LR Žemės ūkio ministerijos, ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamente.


Kodėl Italijos šiaurėje gyvenama geriau nei pietuose: socialinio kapitalo reikšmė

Socialinio kapitalo samprata pirmą kartą buvo pavartota dar XIX amžiuje, kai JAV kaimo mokyklų prižiūrėtojas L. J. Hanifanas pabrėžė bendruomeninių ryšių svarbą sėkmingai mokyklų plėtrai. Jis teigė, jog tokie kasdieniniai reiškiniai, kaip geranoriškumas, draugystė, simpatija, savitarpio parama, turi didelę įtaką mokinių mokslui.

XX amžiaus socialinio kapitalo reikšmė buvo analizuojama daugelio socialinių mokslininkų, ypač plačiai cituojami Italijos mokslininko R. Putnamo darbai, kuriuose jis analizavo socialinio kapitalo formavimąsi Italijoje, atlikdamas gausybę tyrimų (apklausų, interviu ir pan.) ir galų gale prieidamas išvados, kad aukštas gyvenimo lygis Šiaurės Italijoje susiformavo ir dėl socialinio kapitalo, paremto plačiais bendruomeniniais ryšiais, ko negalima pasakyti apie uždarą Pietų Italijos visuomenę, paremtą šeima ir mafija, bei visų karu prieš visus, kai žmogus saugus jaučiasi tik šeimoje.

Taigi kas tai yra socialinis kapitalas? Šiuolaikiškai jis reiškia įvairius viešo socialinio gyvenimo aspektus – bendravimo normas, tokias kaip pasitikėjimą, savitarpio pagalbą, dalyvavimą, socialumą, altruizmą, o taipogi įvairius santykių tinklus, kurie padeda efektyviai siekti bendrų ir individualių tikslų bei prisideda prie ekonomikos klestėjimo.

Nežiūrint tam tikrų socialinio kapitalo sampratos skirtumų, visi jos autoriai pripažįsta, jog pasitikėjimas vieni kitais yra esminis socialinio kapitalo bruožas. Jis įgalina veikti net ir tada, kai nėra pilnos informacijos apie partnerių patikimumą ar apie reiškinio tikrovę.

Socialinis kapitalas reiškia visuomenės tinkliškumą, t.y. aktyvų jos narių dalyvavimą įvairiose asociacijose, klubuose, partijose ir pan., aktyvų visuomenės dalyvavimą rinkimuose, domėjimąsi šalies ir pasaulio įvykiais. Socialinis kapitalas neretai yra matuojamas pagal tai, kiek šalies gyventojų yra įvairių organizacijų nariais, kiek jų dalyvauja rinkimuose, kiek jų skato laikraščius ir žiūri televizijos laidas, o taipogi tiesiog paklausus – kaip saugiai jie jaučiasi visuomenėje ir kaip jie pasitiki vienas kitu.

Kodėl socialinis kapitalas svarbus ekonomikos klestėjimui? Dėl paprastos priežasties, jog šiose visuomenėse gyventojai yra aktyvesni, jie dalinasi informacija, domisi šalimi, gina savo interesus, yra daugiau išsilavinę, šiose šalyse mažiau korupcijos ir nepotizmo, gyventojai įpratę imtis atsakomybės už savo likimą ir apskritai jaučiasi saugesni bei laimingesni.

Ar socialinis kapitalas vienodai paplitęs pasaulyje? Ne, nevienodai. Manoma, jog socialinio kapitalo kūrimas yra ilgalaikis procesas. Jis istoriškai plėtojosi Šiaurės Italijoje, kur jo istorija siekia 1000 metų (pirklių gildijos), stiprios socialinio kapitalo tradicijos yra ir Skandinavijos šalyse. Pastaruoju metu Pasaulio Bankas vykdo projektus siekdamas įdiegti socialinį kapitalą besivystančiose šalyse, steigdamas įvairias nevyriausybines organizacijas, be to, nusivylus tradicine politika, visame pasaulyje plinta pilietiniai judėjimai.

Ar turime socialinį kapitalą Lietuvoje? Turbūt nedaug...

Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

Aptarimas:2009 09 08 LUNI Vilnius. Angelė Kėdaitienė. Kodėl Italijos šiaurėje gyvenama geriau nei pietuose: socialinio kapitalo reikšmė