2009 11 30 LUNI Vilnius. Ugnė Marija Andrijauskaitė. Gyvūnų teisės: mitybos įpročiai aplinkai

Iš Laisvasis universitetas.

19:38, 2009 lapkričio 26 versija naudotojo Pocka (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

2009-2010 mokslo metais Laisvajame universitete (LUNI) rengiamas kursas „Gyvūnų teisės: teorija ir praktika“. Kursas susideda iš 4 užsiėmimų, kurie vyksta kartą per mėnesį:

1. „Dabartinė gyvūnų padėtis. Ar iš tiesų viskas yra taip, kaip atrodo?“ (lektorė Ugnė Marija Andrijauskaitė)

2. „6 požiūriai į gyvūnus: nuo Dekarto iki gyvūnų teisių“ (lektorius Linas Didvalis))

3. „Mitybos įpročiai aplinkai“ (lektorė Ugnė Marija Andrijauskaitė)

4. „Veganiškas gyvenimo būdas“ (lektorius Linas Didvalis)

Kurso klausytojai bus supažindinami su gyvūnų teisių samprata iš teorinės ir iš praktinės pusės. Paskaitose lektoriai pristatys žinomų Vakarų mąstytojų požiūrį į žmonių elgesį su gyvūnais ir pateiks pagrindinius teorinius gyvūnų teisių filosofijos pagrindus. Taip pat bus kalbama apie dabartinio žmonių elgesio su gyvūnais problemas mitybos, aprangos, mokslo, pramogų srityse bei galimas alternatyvas, kurias kiekvienas gali rinktis savo kasdieniame gyvenime. Lankydami šį kursą sužinosite ir apie mitybos įpročių įtaką aplinkai – turbūt daugelis faktų, kuriuos išgirs klausytojai, sugriaus nemažą dalį įsitikinimų apie ekologiją ir ekologišką gyvenimo būdą.

Trečiasis kurso užsiėmimas Vilniuje įvyks 2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienį, Labdarių infošope (Labdarių g. 3-18, Vilnius). Lektorė Ugnė Marija Andrijauskaitė – anarchistė, veganė, judėjimo už gyvūnų teises aktyvistė, iniciatyvinės grupės "Gerbk gyvūnų teises!" narė – kalbės apie žmonių mitybos įpročius ir šių įpročių žalą aplinkai.

Ugnė Marija Andrijauskaitė
Ugnė Marija Andrijauskaitė

Gyvūnų teisės: mitybos įpročiai aplinkai

Per pastaruosius keletą metų buvo atlikta nemažai gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimų. Paskelbti rezultatai parodė, jog ši veikla neigiamai įtakoja ekologinę planetos situaciją. Pripažįstama, kad žmogaus reikmėms auginami gyvūnai yra vieni iš pagrindinių aplinkosauginių problemų sukėlėjų.

Šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės; ši pramonė yra pagrindinis vandens taršos šaltinis, be to ir didžiausia vandens išteklių naudotoja. Gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.

Negana to, kad gyvūninių produktų gamyba daro neigiamą įtaką aplinkai, jų vartojimas neprisideda ir prie geresnės žmonių sveikatos. Medicininiais tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau mėsos, pieno, kiaušinių suvalgo žmonės, tuo didesnė jiems kyla rizika susirgti antro tipo diabetu, osteoporoze, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis.

Iš ekologijos, biologijos, medicinos ir kitų mokslo sričių sukauptos žinios ir tyrimų duomenys leidžia teigti, kad mėsos, pieno ir kiaušinių gamybos ir vartojimo sumažinimas būtų paprasčiausias ir, tikėtina, pats efektyviausias būdas pagerinti visuomenės sveikatą bei sumažinti taršą, miškų kirtimą bei laukinių gyvūnų rūšių nykimą.

Kodėl gyvulininkystė neekologiška?

Gyvūninių produktų gamyba reikalauja labai daug resursų. Lyginant su augalininkyste, tokios pačios energetinės vertės produkto pagaminimui gyvulininkystė sunaudoja daugiau žemės, vandens ir energijos. Be to, gyvuliai į aplinką išskiria didelius kiekius teršalų.

Didėjant gyvūninių produktų paklausai, vis daugiau žemės naudojama pašarų auginimui. Mėsos, pieno ar kiaušinių pagaminimui reikia kur kas didesnio žemės ploto bei darbo sąnaudų nei augalinio maisto gamybai. Tai lemia, jog vis daugiau miškų ir laukinės gamtos plotų paverčiami dirbamais laukais. JTO duomenims, tik 8 proc. pasaulyje suvartojamos mėsos yra gaunama iš gyvūnų, kurie ganosi ganyklose ir kuriems nėra auginamas specialus pašaras.

Gyvūninės kilmės produktų vartojimas reiškia ir didesnį energijos resursų naudojimą. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas baltymų, gyvūnas iš pašaro jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota, kad norint gauti vieną kaloriją jautienos baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. Kiaulienos atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14. Visam šiam didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, jiems transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug kuro ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų. Daug efektyviau, ekologiškiau vietoje pašarų gyvūnams auginti kultūras tinkamas tiesioginiam žmonių maistui. Taip būtų sutaupyta daug energijos, pačios žemės ir žymiai sumažinta tarša.

Iš pateiktos informacijos matyti, kad vien augaliniu maistu besimaitinančių žmonių maisto poreikių tenkinimui reikia daug mažiau žemės, vandens ir energijos išteklių. Atsisakydami gyvūninių produktų, galime prisidėti prie natūralios gamtos išsaugojimo ir taršos mažinimo.

Vartoti gyvūninius produktus nėra sveika

Mitybos specialistai praneša ir medicininiais tyrimais įrodo, kad mažesnis gyvūninių produktų vartojimas susijęs su geresne žmonių sveikata. Valgantys mėsą, kiaušinius ir pieną dažniau serga daugeliu dažniausiai pasitaikančių ligų (antro tipo diabetu, osteoporoze, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis). Nors manoma, kad neigiamą įtaką sveikatai turi ne pats gyvūninių produktų vartojimas, o per didelis jų kiekis, tačiau 2003 metais Graikijoje atliktas išsamus tyrimas parodė, kad net ir maži tokio maisto kiekiai padidina ligų riziką, o vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, riešutai, grūdai ir alyvuogių aliejus buvo susieti su mažesniu sergamumu.

Įrodyta, kad su augaliniu maistu gaunami žymiai mažesni kiekiai pesticidų ir kitų žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, nes gyvūnai, kurie maitinasi intensyviai užaugintais pašarais, didesnį šių nuodingų medžiagų kiekį sukaupia savo organizmuose. Šie chemikalai su motinos pienu gali būti perduodami ir kūdikiams. Atlikti tyrimai parodė, kad kuo mažiau motina valgo gyvūninių produktų, tuo jos piene aptinkama mažiau šių medžiagų. Ypatingai didelė rizika atsiranda valgant žuvį, kuri linkus sukaupti didelius kiekius sunkiųjų metalų, kitų dėl žmogaus veiklos atsiradusių kenksmingų medžiagų..

Tad ar ne laikas leisti savo kūnui, Žemei ir gyvūnams lengviau atsikvėpti ir liautis remti agresyvią gyvulininkystės pramonę?

Nuorodos:

Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

Aptarimas:2009 11 30 LUNI Vilnius. Ugnė Marija Andrijauskaitė. Gyvūnų teisės: mitybos įpročiai aplinkai