Dėl miško grupės keitimo Dovilų ir Šernų miškuose Dovilų sen. Klaipėdos rajone

Iš Laisvasis universitetas.

Klaipėdos rajono bendruomenių iniciatyva siekiama, kad būtų išsaugoti Baičių ir Šernų miškai, todėl rengiame motyvuotą siūlymą dėl miškų grupės keitimo Dovilų ir Šernų miškuose Dovilų sen. Klaipėdos rajone atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos paskelbtą siūlymą. Šis wikipedia internetinis puslapis suteikia galimybę dalyvauti visuomenei rengiant motyvuotą siūlymą. Prašome aktyviai dalyvauti ir motyvuotai pildyti Suinteresuotos visuomenės pasiūlymą.

Po motyvuotu pasiūlymu bus renkami Klaipėdos apskrities gyventojų parašai ir išsiųsti atsakingoms institucijoms.
Būtų gerai į rašto rengimą ir motyvavimą įtraukti įvairias organizacijas: (Alternatyvios kultūros paveldo komisiją, Ekologinį klubą „Žvejonė“, Lietuvos Žaliųjų Judėjimą , Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo institutą, Lietuvos ornitologų draugiją, Lietuvos skautų draugijas ir kitas institucijas) kurios savo raštais, motyvuotais pasiūlymais, gal net moksliniais tyrimais paremtų Klaipėdos apskrities gyventojų siūlymą.
Informacija apie miškų projekto tvarkymo schemos svarstymą: http://www.am.lt/VI/index.php#a/8353 .
***
Aplinkos ministerijai
VĮ Valstybinis miškotvarkos institutui

Pridedama kopija:
Klaipėdos rajono savivaldybei
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai
Kretingos miškų ūrėdijai
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai

[redaguoti] Suinteresuotos visuomenės motyvuotas pasiūlymas

Dėl miško grupės keitimo Dovilų ir Šernų miškuose Dovilų sen. Klaipėdos rajone
(Data)

Suinteresuotai visuomenei susipažinus su Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema, manome, kad schemą reikėtų papildyti įtraukiant IV grupės ūkinių Baičių ir Šernų miškų keitimą II grupės rekreaciniais miškais. Manome, kad būtų tikslinga naudoti mišką formuojant ir išsaugant rekreacinę miško aplinką. Mes, Klaipėdos apskrities gyventojai, prašome atsižvelgti į mūsų motyvuotus pasiūlymus ir sustabdyti nuostabių Baičių ir Šernų miškų naudojimą tik ūkiniais tikslais. Savo siūlyme remiamės šiais motyvais:

1. Baičių ir Šernų miškuose yra natūraliai susiformavusi rekreacinė zona, kurioje poilsiauja tiek Klaipėdos rajono tiek ir Klaipėdos miesto gyventojai. Šalia Baičių ir Šernų miškų yra keturios kaimo turizmo sodybos intensyviai vykdančios savo veiklą. Baičių ir Šernų miškų pakraščiu Minijos upe eina vandens turizmo trasa. Šiuos miškus kerta pamėgta dviratininkų turistų trasa. Paminėtina, kad Klaipėdos rajono miškingumas (25,1 %) yra mažesnis už bendrą Lietuvos miškingumą (32 %), todėl būtų tikslinga mišką naudoti rekreacinias tikslais.

2. Baičių ir Šernų miškai ribojasi su Minijos ichtiologiniu draustiniu. Dalis Baičių ir Šernų miškų yra priskiriami „Natura 2000” buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST), kur saugomos Baltijos lašišų, kartuolės, kirtiklio, paprastojo kūjagalvio ir ūdros buveinės (kodas LTKLA0007), ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), kur globojami paukčiai – griežlė ir tulžys (kodas LTKLAB005). „Natura 2000“ teritorijai priskiriamame Minijos slėnyje, kuriame yra Baičių ir Šernų miškai), saugomi paupių guobynai, griovių ir šlaitų miškai, skroblynai ir aliuviniai miškai. Ekologinio tinklo „Natura 2000“ gamtosauginiai tikslai – padėti užtikrinti biologinę įvairovę, apsaugant natūralias buveines ir laukinę fauną bei florą europinėje valstybių narių teritorijoje.

3. Pagal 2005-12-29 Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimu Nr. T11-405 patvirtintą Klaipėdos rajono bendrąjį planą, planuojamas dalis Baičių ir Šernų miškų patenka į gamtinio karkaso (migracijos koridoriai) teritoriją. Vadovaujantis gamtinio karkaso nuostatais, patvirtintais 2007-02-14 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-96, 10 punktu, gamtinio karkaso teritorijoje draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Gamtinio karkaso teritorijoje leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas.

4. Remiantis vietinių gyventojų patirtimi Baičių ir Šernų miškuose buvo rasta į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų gyvūnų (Juodasis gandras lot. Ciconia nigra Linnaeus), augalų (Meškinis česnakas lot. Allium ursinum L., Kupstinė kūlingė lot. Trichophorum cespitosum (L.) C. Hartm.) grybų (Didysis kukurdvelkis lot. Langermannia gigantea (Batsch) Rostk., Bronzinis baravykas lot. Beletus aereus Bull., Tikrasis juodbaravykis lot. Porphyrellus porphyrosporus).

5. Šernų ir Baičių miškuose ir apie juos gausu kultūros vertybių registre įregistruotų objektų: Baičių, Baitų kapinynas (komplekso identifikatorius 17175), Dovilų piliakalnis (komplekso identifikatorius 5173), Šernų k. senosios kapinės (komplekso identifikatorius 24359) Šernų kapinynas (komplekso identifikatorius 16358), Kapinės (komplekso identifikatorius 10966), Lėbartų (Dovilų II) buv. dvaro sodyba (komplekso identifikatorius 243), Lankiškių (Dovilų) buv. dvaro sodybos fragmentai sodyba (komplekso identifikatorius 242) ir Dovilų mstl. antrosios senosios kapinės (komplekso identifikatorius 24363), kapas (komplekso indentifikatorius 10514 ir 10693). Apylinkėse apie Baičių mišką yra daug į kultūros vertybių registrą neįregistruotų kultūrinių vertybių, gamtos paminklų: pilkapių, senkapių, senų kapinaičių, todėl yra labai didelė tikimybė, kad ir Baičių miške yra buvusios senovės gyvenvietės, senkapiai.

6. Miškų grupės pakeitimas būtų svarus argumentas stabdant planuojamos ūkinės veiklos – smėlio karjero „Dovilai II“ įrengimo ir eksploatacijos valstybiniame miške Baičių k. Dovilų sen. Klaipėdos rajone poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kuriai kategoriškai prieštarauja.
Mes, Klaipėdos apskrities gyventojai, prašome atsižvelgti į mūsų poziciją ir sustabdyti rekreacinių Baičių ir Šernų miškų naudojimą tik ūkiniais tikslais.

Dovilų bendruomenė Pirmininkas

Šernų bendruomenė
Pirmininkas

Ketvergių bendruomenė
Pirmininkas

Šiūparių bendruomenė
Pirmininkas

Gargždų bendruomenė
Pirmininkas

Klaipėdos apskrities gyventojai:

Nr.	Vardas Pavardė	Gyvenamoji vieta	Parašas