Balandžio 26-oji - Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena! Ar kelsime vėliavas perrištas juodais kaspinais?

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dabartinės ekologinės ir finansinės krizės giluminė priežastis - patentų, „intelektinės nuosavybės" sistema. Dėl šios neefektyvios sistemos švaistomi planetos ištekliai, kenčia (ar net žūsta) milijonai žmonių. Tad kada pasikeis mūsų požiūris ir sulauksime, kad šią dieną visame pasaulyje būtų pakeltos vėliavos perrištos juodais kaspinais?

Ryžtingi veiksmai, kaip paskatinti Lietuvos kūrėjus atsiriboti nuo patentų, intelektinės nuosavybės sistemos ir skatinant atvirąsias technologijas, turėtų būti esminiai antikrizinio plano elementai. Tačiau ką matome dabar tėra tik trumparegiški valdžios sprendimai, ar dar viena Valstybinio patentų biuro organizuojama konferencija skirta intelektinės nuosavybės apsaugai, bei pakrizenimai ir sveikinimai šios dienos proga.

Šiandien vis dažniau susirūpiname, ar mus pasiekianti energija yra pagaminta nekenkiant gamtai. Vis dažniau kalbame apie modernias žaliąsias technologijas. Vienos padeda efektyviau naudoti energiją, kitų pagalbą gaminame energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Sutariama, kad anksčiau ar vėliau šios žaliosios technologijos pakeis dabar plačiai naudojamas. Tačiau labai retai pagalvojama, ar pati technologija "pagaminta" naudojant darnų būdą. Ar apskritai galima pačius informacijos, išradimų, technologijų kūrimo būdus skirstyti į darnius ir ne?

Ieškodamas atsakymo į šį klausimą peržvelgsiu istoriją, palyginsiu kaip kito žmonių suvokimas apie energijos gamybą ir bandysiu prognozuoti kaip gali kisti požiūris į žinių kūrimą. Praeityje klausimas, ar naudojama energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, būtų visiškai nesuprantamas. Į to paklausiusį būtų žvelgiama gal net su šypsena. Išteklių buvo daug ir jų naudojimas padėjo gaminti daugiau, kokybiškiau, tiekė žmonėms šilumą, darė gyvenimą lengvesnį, kėlė gyvenimo kokybę. Tad kam gi rūpintis, kažkokia darnia plėtra, atsinaujinančiais energijos šaltiniais?

Šiuo metu naujosios technologijos lygiai taip pat daro mūsų gyvenimą patogesnį, ilgina gyvenimo trukmę, gelbėja gyvybes. Dabar netgi bene svarbiausias aspektas: ar daiktas efektyviai naudoja energija, ar jį gaminant nežalojama aplinka ir pan. Tik ar daugumos būtų suprastas žmogus paklausęs, ar ta, net pati "žaliausia" technologija, yra atvira (open source)?

Pirmiausia pakito žmonių požiūris į aplinką, tada buvo pradėtos kurti "žalios" technologijos, pradėjo formuotis apibrėžimai, ką galima vadinti "žalia" technologija. Kada pakis žmonių požiūris į informaciją tiek, kad "žaliomis" bus galima vadinti tik atviras (open source) technologijas?

Pasenusi sistema

Šiuo metu vis daugėja kompetentingų specialistų komentarų ir tyrimų, rodančių, jog dabartinė patentų ir intelektinės nuosavybės sistema yra beviltiškai pasenusi. Užuot skatinusi technologijų tobulėjimą stabdo jį, mažina konkurenciją. Dėl to technologijų kaina yra pernelyg didelė, jos plinta lėtai. Kokia nauda iš pačios ekologiškiausios technologijos, jei informacija apie ją valdo vienas ar keli monopolininkai, technologijos kaina didelė ir ji menkai paplitusi?

Tradicinis produktų, technologijų gamybos būdas yra toks: ypatingi žmonės susirenka ypatingose vietose, sukuria produktą, tuomet jis yra nuleidžiamas pasyviam vartotojui (pagal Charles Leadbeater: The rise of the amateur professional iš TED.org). Šis būdas turi labai daug trūkumų. Vartotojas nedalyvauja produkto kūrime, tad gali rinktis tik iš to, kas jam pateikiama. Ne visada tai būna geriausi sprendimai. Didelė rizika jog kompanija taps savo intelektinės "nuosavybės" įkaite - net paaiškėjus tam tikriems esminiams produkto trūkumams ar akivaizdžiai suprantant jog jis nereikalingas, ar net žalingas, jis toliau tobulinamas, reklamuojamas, dirbtinai kuriama jo paklausa. Tai verčia daryti įdėtos didelės investicijos ir supratimas jog persiorientuoti ar sukurti naują produktą būtų per sunku. Taip įsisuka užburtas ratas - gaminami nekokybiški, objektyviai nereikalingi produktai, jie yra reklamuojami, vėliau juos tenka utilizuoti, perdirbti. Visas šis judėjimas tuščiomis apsukomis žvelgiant iš šono atrodo teigiamai - žmonės dirba, kyla ekonomika, tačiau realiai vertė nekuriama. Veltui naudojami planetos ištekliai.

Pavyzdžiai patraukia...

Korporacijos "Monsanto", pradėjusios savo veiklą nuo nuodų gamybos, vėliau persiorientavusios į biotechnologijų rinką, pavyzdys turbūt vienas iš baisiausių pavyzdžių rodančių prie ko gali privesti dabartinė intelektinės nuosavybės sistema. Šiuo metu korporacija yra viena didžiausių genetiškai modifikuotų kultūrų, bei herbicidų gamintoja. Milžiniškos investicijos į abejotinas technologijas verčia žūtbūt gauti pelną, nekreipiant dėmesio į vis dažnėjančius pranešimus apie neigiamą jų produktų poveikį aplinkai. Susidaro įspūdis, jog pagrindinis korporacijos siekis monopolizuoti, kontroliuoti viso pasaulio maisto šaltinius. Technologijų slaptumas, kuris teisinamas būtinybe ginti investicijas, trukdo mokslininkams tirti jų poveikį, dėka rinkos monopolizacijos ir didžiulių finansinių srautų valdymo korporacija turi įrankius toliau plėsti savo įtaką naudodama demagogišką reklamą, papirkinėjimus ir kitokius metodus. Tokios korporacijos gimimas būtų neįmanomas, jei pasaulyje vyrautų atvirumo kultūra, o galimybės monopolizuoti informaciją ir technologijas būtų sumažintos iki minimumo.

Alternatyva yra!

Alternatyva yra - tai, jau minėtos, atvirosios (open source) technologijos. Išradimai, brėžiniai gali būti atviri, visiems prieinami, nepatentuoti, be jokių apsaugų nuo kopijavimo, su galimybe visiškai laisvai naudoti bei tobulinti bet kokioms reikmėms. Ir tai šių technologijų kūrėjams pelninga. Taip gaunamas aukštos kokybės, efektyvesnis, pigesnis produktas, neįmanoma rinkos monopolizacija, naudojant šį kūrimo - dalijimosi būdą vyksta labai spartus tobulėjimas.

Tokiu atveju investicijos į produkto kūrimą išskaidytos tarp daugelio kompanijų, į kūrybą įtraukiama labai daug savanorių - tų pačių būsimų produkto vartotojų. Procesas skaidrus ir nepaprastai efektyvus. Paaiškėjus, jog produktas neefektyvus nebaisu nutraukti jo tobulinimą, nes investuota buvo nedaug. Taip pat lengva persiorientuoti ir prisijungti prie kito atviro produkto vystymo - nereikia kurti iš naujo. Tokioje decentralizuotoje sistemoje neišvengiamai yra susitariama dėl bendrų atvirų standartų. Taigi produktai tampa labai suderinami vieni su kitais. Pvz. būtų negalimi tokie nelogiški dalykai, kaip kad skirtingi kištukai įvairiems mobiliesiems telefonams, ar skirtingų formų kasetės spausdintuvams.

Akivaizdi atvirų produktų sėkmė turi dar labiau paskatinti kuo greičiau keisti požiūrį į „intelektinę nuosavybę" tiksliau tariant monopoliją - taip siūlo knyga Against Intellectual Monopoly (Cambridge University Press, 2008). Jei atviri gali būti tokie sudėtingi produktai, kaip kompiuterio operacinė sistema (Linux), kompiuterio procesorius (OpenSPARC), mobilusis telefonas (openmoko) ir daug kitų, taigi, manau, įmanoma didžiąją dalį produktų gaminti daug efektyvesniu, atviru, būdu. Atvirųjų technologijų skatinimas Lietuvoje turėtų būti esminis antikrizinio plano elementas. kol kas tam neskiriama praktiškai jokio dėmesio.

Mes visi turėtumėme kaip įmanoma labiau skleisti naują, atvirą požiūrį į žinias, kviesdamas žmones prisidėti prie Lietuvos ir viso pasaulio tobulinimo.

Nuorodos


Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

Aptarimas:Balandžio 26-oji - Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena! Ar kelsime vėliavas perrištas juodais kaspinais?