Ar Vyriausybės programa palanki laisvai informacijos sklaidai, atvirosioms technologijoms?

Iš Laisvasis universitetas.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Peržiūrėjau dabartinės vyriausybės programą. Neradau nė vieno punkto, kuris bent žodžiu minėtų atvirąsias technologijas ir vieną punktą, kuris teigia visiškai priešingai. Tačiau yra daugybė punktų, kuriuos atvirosios technologijos, atviroji programinė įranga padėtų efektyviai įgyvendinti. Manau AKL ar LUNI turėtų nusiųsti kokį tai raštą su pozicija, kad tolimesniuose dokumentuose kaip kad programos įgyvendinimo priemonėse ar pan. tikrai nebūtų pamiršti mums rūpimi dalykai. pvz. 2001– 2004 m. programoje buvo numatyta "organizuoti atviro kodo programinės įrangos naudojimą ir pritaikymą valstybės institucijose, mokslo ir studijų įstaigose", bet kiek tai pavyko neaišku...

Gal toks dalykas galėtų pavirsti netgi peticija?

Visa Vyriausybės programa: http://www.lrvk.lt/?cat=23

Atrinki punktai ir komentarai:

[redaguoti] III. INFORMACINĖS IR ŽINIŲ VISUOMENĖS PLĖTRA

Sėkmingos ir laikmečio reikalavimus atitinkančios telekomunikacijų rinkos liberalizavimo patirties pritaikymas, išlaisvinant privačios iniciatyvos paskatas ir suformuojant progresyvią teisinę veiklos aplinką, į kitas gretimas informacijos ir ryšių technologijų Informacinių bei ryšių technologijų (IRT) verslo sritis sudarys prielaidas kiekvienam gyventojui pasinaudoti IRT privalumais, gerinant savo gyvenimo kokybę, o verslui – didinant konkurencingumą.

- atvirųjų standartų laikymasis padeda liberalizuoti rinką ir sudaro prielaidas kiekvienam gyventojui pasinaudoti IRT.

[redaguoti] 29.

Parengsime Lietuvos informacinės ir žinių visuomenės plėtros 2009-2015 m. strategiją.

-AKL tikslas turėtų būti, jog šitoje strategijoje atsirastų teiginiai, jog iki 2015 m. visose valstybinėse įstaigose bus sudarytas prioritetas laisvai programinei įrangai, o esant reikalui naudoti uždarą programinę įrangą bus reikalingas aiškus pagrindimas ir įrodymas, jog ji būtina ir nėra galimybių ją pakeisti. Viešųjų pirkimų nuostatose nurodytas prioritetas sprendimams naudojantiems laisvą programinę įrangą. Nurodyta, jog bus naudojami tik atviri failų formatai.

[redaguoti] 39.

Plėtodami viešojo sektoriaus informacinę infrastruktūrą, sieksime, kad bendros techninės ir informacinės infrastruktūros dalys būtų kuriamos bendrai, o ne kiekvienoje institucijoje atskirai. Tuo tikslu steigsime bendrus paslaugų centrus.

-nežinau, kas tie bendri paslaugų centrai, bet, mano nuomone, atviros technologijos tikrai pasitarnautų efektyviam bendros informacinės struktūros kūrimui.

[redaguoti] 40.

Efektyviau naudosime ITT infrastruktūrą ir kompetencijas viešajame sektoriuje, taip pat ir bendrų paslaugų centrų veikimui. Sukursime išlaidų dalinimosi modelį, pagal kurį institucijos galės pirkti iš kitų institucijų joms reikalingas paslaugas.

-turi būti naudojama praktika, kad betkokios valstybinės investicijos turi būti daromos tik į atvirąsias technologijas, tokiu būdu jomis vėliau laisvai galės naudotis tiek kitos valstybinės institucijos, tiek likusi visuomenės dalis.


[redaguoti] 42.

Skatinsime IRT naudojimą energetinių išteklių taupymui, taip pat užtikrinsime, kad viešajame sektoriuje IRT technika būtų įsigyjama atsižvelgiant į jos energijos sąnaudų charakteristikas.

-čia tiktų žaliųjų pastabos, tarkim apie tai, kad windows Vista atėjimas į rinką padidino elektroninių atliekų kiekį, arba energijos sąnaudas ir t.t. http://www.philippinestoday.net/index.php?module=article&view=201


[redaguoti] X.Finansai

[redaguoti] 253.

Palaipsniui pereisime prie realaus trimečio biudžeto sudarymo, maksimalius asignavimus trejiems metams keisime tik reikšmingai pasikeitus makroekonominėms prognozėms. Optimizuosime asignavimų valdytojų ir sudaromų programų skaičių. Užtikrinsime biudžetų sudarymo proceso viešumą ir skaidrumą, sudarydami sąlygas kiekvienam mokesčių mokėtojui pateikti savo nuomonę.

-mes jau dabar pateikiame savo nuomonę, kad nenorime jog mūsų mokami mokesčiai būtų naudojami neefektyviai renkantis uždaras technologijas, remiant monopolines kompanijas.

[redaguoti] 258.

Išplėtosime valdžios sektoriaus statistiką, sudarydami sąlygas gyventojams analizuoti ir vertinti viešųjų finansų panaudojimo efektyvumą.

[redaguoti] 260.

Nustatysime valstybės institucijoms efektyvumo didinimo užduotis ne mažiau kaip 2 proc. per metus, t. y. kiekvienų metų biudžeto planavimą pradėsime atitinkama suma sumažindami asignavimus institucijų išlaidoms ir darbo užmokesčiui.

[redaguoti] 272.

Sukursime struktūrinių reformų, taupančių mokesčių mokėtojų lėšas, skatinimo sistemą, laikydamiesi principo, kad dalis sutaupytų lėšų skiriama reformuotos institucijos ar sektoriaus poreikiams tenkinti.


-reiktų skatinti institucijas, kurios sugeba naudoti atviras technologijas ir šias sutaupytas lėšas skirti jų reikmėms.

- čia yra itin geras argumentas mokykloms -- kur AK programos galėtų atsirasti su šiek tiek mokytojų iniciatyvos (pvz, jei jiems būtų skiriami sutaupyti pinigai) -- (programų į valias galima rasti http://mokslui.akl.lt )

[redaguoti] 273.

Valstybės ekonominės plėtros planavimas yra integrali vieningo strateginio planavimo dalis, todėl siekiant kryptingo ekonomikos vystymosi ir tikslingos valstybės paramos galimose ekonominio proveržio kryptyse stiprinsime ir gerinsime valstybės strateginį planavimą ir valdymą.

-reiktų aiškaus strateginio požiūrio į atvirųjų technologijų plėtrą šalyje. Jo iki šiol nebuvo.

[redaguoti] 274.

Sieksime esminio persilaužimo pritraukiant investicijas į šalies ūkį, kaip aiškius prioritetus skirdami investicijas į šias ūkio sritis: - turinčias globalų ir ilgalaikį augimo potencialą; - inovatyvias ir kuriančias didelę pridedamąją vertę; - skatinančias techninę ir technologinę pažangą.

-atvirosios technologijos šiuo metu vystosi sparčiausiai.

[redaguoti] 276.

Sieksime esminio proveržio elektroninės valdžios srityje. Sukurtos elektroninės valdžios paslaugos internete bei institucijų veiklos efektyvumo rodiklių stebėjimo sistema leis padaryti institucijų darbą skaidresnį ir pamatuojamą.

[redaguoti] 277.

Visokeriopai remsime ir skatinsime ekonomiškai našų, vidaus ir užsienio rinkose konkurencingą, inovacijomis bei informacinių technologijų naudojimu grindžiamą smulkaus ir vidutinio verslo sektorių.

[redaguoti] 278.

Kurdami fundamentalias sąlygas inovatyviems ir moderniems verslo sprendimams atsirasti, sieksime gerinti bendrą verslo aplinką, mažinti administracinę ir reguliacinę verslo naštą, iš naujo apsvarstyti nebūtinus ir sudėtingus reguliavimus , kad išlaisvintume verslo kūrybinį ir inovacijų potencialą.

[redaguoti] 294.

Sukursime finansavimo mechanizmą verslo inicijuojamiems investiciniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, infrastruktūros kūrimo, technologinių inovacijų diegimo, pažangių valdymo metodų ir vadybos sistemų diegimo projektams įgyvendinti. Sukursime finansavimo mechanizmą fiziniams ir juridiniams asmenims, siekiantiems užpatentuoti savo išradimus tarptautiniu mastu.

[redaguoti] 296.

Ugdysime bendrą inovacijoms palankią kultūrą, skatinsime kūrybiškumą, remdami ūkio subjektų investicijas į inovacijas bei technologijas, didinančias technologinį konkurencingumą ir skatinančias darbo našumo augimą.

-yra padaryta daug tyrimų, kurių rezultatai sako, jog labiausiai kūrybiškumą ir darbo našumą didina kooperacija, dalinimasis žiniomis - t.y. visa tai kas susdaro atvirųjų technologijų esmę.

[redaguoti] 297.

Sustiprinsime valstybinį pramoninės nuosavybės objektų (išradimų, dizaino, prekių ir paslaugų ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijos) apsaugos įteisinimą Lietuvoje.

-šitas straipsnis sako, jog reikia skatinti uždaras technologijas, manau, kad tai būtų žingsnis atgal. Randasi vis daugiau tyrimų teigiančių, jog visokie dirbtiniai ribojimai, apsaugos, kaip kad patentai, lėtina technologijų vystymąsi. Juo labiau nesuprantama sąvoka "valstybinį pramoninės nuosavybės objektų" suprantu, kad privati įmonė ar žmogus turi teisę nuspręsti ar jo išradimas bus atviras ar uždaras, priklausomai, nuo to kas jam naudingiau, tačiau valstybė neturi teisės riboti naudotis visuomenei jos valdomais išradimais. Čia dar suplakti į vieną visiškai skirtingi dalykai, prekių ženklai ir išradimai, puslaidininkinių gaminių topografijos.

Prie procesorių tiktų toks pavyzdys, kad pvz. SUN užuot slėpusi, patentavusi savo procesoriaus dokumentaciją išleido ją su GPL licencija. Ir tai jai be abejo naudinga. Vis daugiau Europos ir kitų pasaulio šalių universitetų jungiasi prie šio projekto. Ar Lietuvai nereiktų apimti pavyzdžio?

http://www.opensparc.net/ http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=206189

[redaguoti] 300.

Užtikrinsime sąžiningos konkurencijos sąlygas smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai (monopolijų auditas).

-atvirųjų technologijų, laisvos informacijos skatinimas pats natūraliausias būdas skatinti konkurenciją tuo pačiu mažinti galimybes susidaryti monopolijoms, taigi nereiks dirbtinių veiksmų joms naikinti.


[redaguoti] 309.

Nedelsdami įgyvendinsime viešųjų pirkimų informacijos sklaidos priemones. Viešųjų pirkimų informacija ir svarbūs procedūrų eigos aspektai bus prieinami viešam stebėjimui ir analizei, užtikrins, kad bendroje centralizuotoje informacinėje sistemoje: - viešųjų pirkimų konkursų medžiaga būtų laisvai prieinama internete, vienu adresu; - viešųjų pirkimų konkurso medžiaga būtų nemokama; - būtų viešai skelbiama apie tai, kiek dalyvių padavė siūlymus; - būtų skelbiama preliminari tiekėjų eilė, jų pasiūlymų kainos, techniniai balai ar kita vertinimo informacija; - būtų viešai skelbiama informacija, susijusi su sutarties užbaigimu ir galutine sutarties įvykdymo kaina (ši informacija anksčiau buvo skelbiama, tačiau pagal 2005 m. gruodžio 22 d. naująją Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją tai buvo panaikinta); - visa informacija bus skelbiama aiškiai suprantama ir struktūrizuota forma, kur visa vienos pirkimo procedūros eiga bus lengvai prieinama ir suprantama.

[redaguoti] 310.

Lietuvoje veikia viešųjų pirkimų informacinė sistema, leidžianti visą viešųjų pirkimų procedūros ciklą įgyvendinti elektroninėje terpėje. Įpareigosime perkančiąsias organizacijas šia sistema naudotis. Visų pirma užtikrinsime, kad perkančiosioms organizacijoms, pateikusioms šiai sistemai elektroninę informaciją, nereikėtų pildyti atitinkamų viešųjų pirkimų popierinių dokumentų bei statistinių formų.

[redaguoti] 311.

Sieksime spartaus aukcionų pritaikymo galutinei pasiūlymo kainai nustatyti. Visų pirkimų, kurių vertė viršija nustatytą ribą (pradiniame etape tai bus 300 tūkst. litų) galutinė kaina bus nustatoma tik atgalinio aukciono būdu. Perkanti organizacija, neturinti galimybės taikyti aukciono praktiką konkrečiam pirkimui, raštu ir motyvuotai turės paaiškinti nesuderinamumo kriterijus bei motyvus.

-jau minėjau, jog turėtų būti nuostata, jog pirmenybė viešuosiuose pirkimuose būtų sudaryta įmonėms siūlančioms sprendimus pagrįstus atvirosiomis technologijomis.

Savarankiška mokykla – stiprus bendruomenės vaidmuo, moderni ir profesionali vadyba

-neįsivaizduoju savarankiškos mokyklos, kuri ištiesusi ranką laukia, kol jai kas nors už dyką atnaujins programinės įrangos licencijas. Vienas iš būdų vystyti mokinių kūrybiškumą - skatinti juos dalyvauti įvairiuose atvirųjų technologijų projektuose.

[redaguoti] 585.

Atlikto audito pagrindu atsisakysime bent trečdalio mokyklai nereikalingos dokumentacijos. Atlikus esamos švietimo informacinių technologijų sistemos auditą, įdiegsime visuotinį švietimo sistemos elektroninį duomenų keitimosi modelį. Tobulinsime ir sujungsime elektroninių dienynų ir kitų būtinų duomenų bazių naudojimą visomis grandimis ir lygiais. Tai paspartins ir gerokai supaprastins administravimą.

Gal kam nors dar kils minčių, suredaguočiau oficialesne kalba ir galėtumėm pateikti kaip AKL, LUNI ar tiesiog visuomenės nuomonę. Ką manot?

[redaguoti] Komentarai

Vardas (būtina įrašyti):

Jūsų interneto svetainė (nebūtina):

Komentaras:

[redaguoti] algis rašė ...

abejoju, ar Vyriausybės programoje reikalinga kalbėti apie konkrečias technologijas ar jų tipą. Daug svarbiau būtų revizuoti esamą teisinę bazę ir pasižiūrėti, ką kuri institucija (o jų nemažai atsakingų) daro inovacijų srityje. Tam galima pasitelkti ir Valstybės Kontrolės išvadas. O vieno verslo metodo (t.y. OSS) populiarinimas turėtų būti paliktas to verslo atstovams.

--algis 09:14, 2008 gruodžio 15 (UTC)

[redaguoti] Ingis rašė ...

na Vyriausybės programoje apie atvirąsias technologijas ir nekalbama. Dėl to reiktų, kad apie tai būtų kalbama tolimesniuose dokumentuose.

Dėl vieno verslo modelio populiarinimo aš galiu pasakyti, kad tai visai normalu. Pvz. dažna praktika, kad valstybė per viešuosius pirkimus renkasi ekologiškus gaminius, nes mano jog toks jų gamybos skatinimas yra naudingas visuomenei. Ir nemanau, kad ne tokias ekologiškas technologijas gamintojai kelia kažkokias pretenzijas dėl diskriminavimo.

Lygiai taip pat atvirosios technologijos yra naudingesnės visuomenei, efektyvesnės, ekologiškesnės, taigi visuomenė, mokesčių mokėtojai, turi teisę reikalauti, jog jų mokami mokesčiai būtų skiriami joms. Kai kalba eina apie tai ką turi pirkti ir naudoti valstybinė įstaiga.

Taipogi aš jokiu būdu nesu už kažkokius draudimus ir ribojimus. Privati kompanija ar asmuo turi teisę laisvai rinktis, kas jam ar įmonei naudingiau, pirkti, gaminti. Jei daugiau naudos iš atvirųjų technologijų tegu renkasi jas, jei daugiau naudos duoda uždaros tegu.

Tik dar kartą pasikartosiu valstybė tokio pasirinkimo neturi - ji privalo daryti tai, kas naudinga visuomenei ir orientuotis į modernius strateginius ateities sprendimus, o ne į trumpalaikį pelną.


--Ingis 10:24, 2008 gruodžio 15 (UTC)

[redaguoti] algis rašė ...

Ingis preziumuoja, kad visais atvejais atvira programinė įranga yra naudingesnė visuomenei, efektyvesne, ekologiškesne... Ir net lygina su ekologiniais gaminiais. Taip, jei atsiremsime į šią dogmatišką poziciją, be abejonės, bet kokią kitą PĮ reiktų uždrausti. Tačiau aš eretiškai keliu klausimą, ar tikrai atvira PĮ visada geresnė? Ir ką reiškia geresnė? Ar vartotojas (įskaitant ir viešąjį sektorių) neturėti turėti galimybės kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, kas jam yra svarbu ir išsirinkti pagal savybes ir funkcionalumą, o ne pagal licenciavimo metodą.


--algis 14:29, 2008 gruodžio 15 (UTC)

[redaguoti] Ingis rašė ...

aš kalbu ne apie programinę įrangą, bet gerai, kad kyla diskusijų bent šia tema.

Naudinga visuomenei, ekologiška, socialiai atsakinga yra laisva informacija ir jos gamyba.

Laisvas programos "kodas" tik viena iš daugelio informacijos rūšių. Laisva gali būti kiekviena informacija pradedant nuo to, kaip išsikepti pyragą, baigiant tuo kaip pagaminti kompiuterio procesorių.

Aš jau užbėgau už akių sakydamas, kad iš esmės esu prieš lengvatas, draudimus, protekcionizmą. Drausti uždaros informacijos nesiūlau - prievarta laisvės neįskiepysi. Laisva informacija turi būti sukurta iš naujo - tai ir vyksta. Taip pat reikia dabar pradėti auginti kartą, dabartinius pradinukus mokyti, nes jie užaugs tais laikais, kai didžiąją dalį užims ekonomika paremta atvirosiomis technologijomis.

Be abejo šiuo metu yra daug sričių, kur atvirosios technologijos dar neįžengė. Laisvas automobilis dar nevažiuoja, laivas procesorius tinka tik serveriams, bene daugiausiai alternatyvų yra programinės įrangos srityje. Į jas ir reikia žiūrėti. Be abejo reikia įvertinti kainą ir funkcionalumą. Bet reikia VERTINTI. Dabar alternatyvų nematoma, joms užsimerkiama. Netgi, jei jos akivaizdžiai geresnės ir efektyvesnės. Dėl to ir sakau, jog prieš įsigyjant reikia tikrinti ar egzistuoja toje srityje atvira technologija, jei yra ir jei ji kainuoja tiek pat, ar mažiau, ar tik šiek tiek daugiau, rinktis ją. Be abejo jei atvirosios technologijos panaudojimas kainuos šimtus kartų daugiau nei uždaros, nereikėtų jos naudoti. Bet ateityje vėl tikrinti, nes yra didelė tikimybė, kad greitai ji labai atpigs.

Nesu už revoliucijas ir kažkokias kardinalias greitas permainas, tiesiog sakau, jog jau dabar reikia labai rimtai analizuoti tokį perspektyvų dalyką, kaip atvirosios technologijos, tam, kad ateityje neliktume kažkur bandos gale nepamatę, neišgirdę pasaulinių tendencijų.

--Ingis 20:03, 2008 gruodžio 15 (UTC)

[redaguoti] Darius rašė ...

Manau, kad diskusija del technologiju siuo klausimu yra visiskai ne vietoje. mano manymu, daug svarbiau, kad pagaliau LRV butu tokia, kuri atitinka siudienos reikalavimus bei yra lanksti ir sugebanti prisitaikyti prie situacijos. Su visa pagarba Atvirojo kodo ar Uzdarojo kodo gerbejams, pats, kaip tiek vienos, tiek kitos vartotojas, esu isitikines, jog turi gyvuoti ir vieni ir kiti. JUo labiau, kad sita diskusija, kuris yra uz kuri geresnis, jau vyksta senokai tarp entuziastu, o verslas per ta laika sugebejo surasti budus, kaip gyventi, bendradarbiauti ir uzdirbti, moketi mokescius, islaikyti darbuotojus, remti sporta, investuoti i inovacijas. Zodziu, kurti. Todel manau, kad visu pirma Vyriausybes programa turi ir buti nukreipta i ta puse, kad kiekvienas is musu turetu galimybe parodyti geriausia, ka sugeba, laisvai konkuruoti, reiksti savo mintis. visiskai nenoreciau, kad man valstybe nurodinetu, ka gaminti, parduoti, naudoti, sakyti. ta mes jau atlaikeme. Vyriausybe turi buti neutrali ir nesikisti ten, kur jai ne butina

--Darius 12:42, 2009 sausio 20 (UTC)