Juozapas Paškauskas. Lietuvoje – „akademinės subkultūros“ užuomazgos
Iš Laisvasis universitetas.
Vilniaus universitetui (VU) iškilmingai minint 430 metų jubiliejų, aukštojo mokslo reformai (po kurios mokestis už mokslą svyruos nuo 3 iki 15 tūkst. litų) beprasidedant, Lietuvoje jau kurį laiką gyvuoja kitoks, nemokamas ir visiems atviras Laisvasis universitetas (LUNI). Jo autoriai teigia, kad taip „buriant aktyvius akademinės ir socialinės terpės dalyvius, kuriama alternatyva nusistovėjusiam švietimo modeliui“. Politologė Ainė Ramonaitė LUNI, neturintį nei pastovios vietos, nei ilgesnės programos, pavadino „akademine subkultūra“. Tačiau, anot jos, „žvelgiant į pilietinę visuomenę, kurioje veikia daug skirtingų judėjimų, tai pozityvi iniciatyva“.
Kitoks universitetas
Vienas LUNI sumanytojų bei dėstytojų Kasparas Pocius teigia, kad šis universitetas „pasitraukė iš įprastinės erdvės tam, kad suteiktų studentams tai, ko toje erdvėje nėra, paskaitomis ir diskusijomis paskatintų žmones kritiškai mąstyti ir veikti“.
LUNI neturi savų rūmų, kuriuose vyktų paskaitos (jos vyksta meno galerijose, VU bibliotekoje), o šios bendruomenės nariai nesiekia užimti nei rektoriaus, nei dekano pareigų. Pirmą kartą universitete apsilankęs studentas kitą paskaitą gali tapti jo dėstytoju.
„Kadangi nėra jokio pasidalijimo į studentus ir dėstytojus, pirmą sykį atėjęs į paskaitą žmogus, turintis įdomų požiūrį, gali tapti kito užsiėmimo lektoriumi. Kadangi nėra jokios hierarchijos, jokių išankstinių planų ir tvarkaraščių, jokios atsiskaitymo tvarkos, žmonės ateidami nejaučia jokio streso, nebijo išsakyti savo nuomonės“, – tikino K. Pocius.
Kitokio universiteto veidą LUNI suteikia ir tai, kad ten mokslas yra nemokamas. Tai aktualu ne tik sunkmečiu, bet ir beprasidedant aukštojo mokslo reformai. Manoma, kad ją įgyvendinus 93 proc. krepšelių dydis universitetuose svyruos nuo 3,3 tūkst. iki beveik 7 tūkst., o kai kurių menų specialybių studijų vietos per metus kainuos iki 15 tūkst. litų.
„LUNI dėstytojai skaito paskaitas už dyką, studentai nemoka už mokslą, paskaitos migruoja po laisvas erdves. LUNI nėra apribotas finansinių įsipareigojimų naštos, mes esame laisvi nuo kapitalo“, – apie finansinę universiteto pusę kalbėjo K. Pocius.
Paskaitų tvarkaraštis it „absoliutus chaosas“
LUNI neturi ilgalaikių mokslo programų ir, pasak K. Pociaus, žiūrint į tvarkaraštį gali pasirodyti, jog vyrauja „absoliutus chaosas“. Jo teigimu, paskaitose dėstomos įvairios disciplinos: menas, ekonomika, politika, socialiniai mokslai.
Paskaitų temos akivaizdžiai varijuoja: šį kartą Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Artūras Tereškinas skaitys paskaitą apie posovietinį vyriškumą, anksčiau vertėjas Tomas Čepaitis pristatė hipių kartos legendinį poetą Rimą Buroką, dar anksčiau Šiuolaikinio meno centro kuratorius Valentinas Klimašauskas braižė ateities žemėlapius.
Vieno iš universiteto sumanytojų teigimu, čia svarbiau ne ilgalaikės akademinės programos, o „demokratiniai sprendimai ir diskusijos, kuriose gali pasisakyti kiekvienas“.
LUNI kartais skaitomos radikalios kairiosios minties paskaitos, tačiau pažymima, kad jis atviras ir priešingoms idėjoms.
Be to, K. Pociaus teigimu, LUNI paskaitos nebūna vien teorinės – žmonės čia dalinasi ir praktinėmis žiniomis. Čia buvo kalbėta apie pigių ir ekologiškų namų statybą, alternatyvią knygų leidybą bei senovinių obelų auginimą.
Politologė: skirtingos idėjos kuria pilietinę visuomenę
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytoja Ainė Ramonaitė, vertindama LUNI, teigė, kad universitetas yra įdomus kairiosios minties vystymosi požiūriu.
„Siūlyčiau žiūrėti (į LUNI – lrt.lt) kaip į tam tikrą ideologinę alternatyvą – ten yra akivaizdus ideologinis angažavimasis. Lietuvoje kairiosios minties idėjos yra pradiniame vystymosi etape. Tad, žiūrint iš šio taško, tokios iniciatyvos, kai kuriamos alternatyvos, yra įdomios“, – sakė politologė A. Ramonaitė.
Antra vertus, ji sutiko, kad stiprinant pilietinę visuomenę, diegiant demokratines bei pilietines vertybes nėra skirtumo, kokiomis temomis diskutuojama – svarbiausia tai, kad apskritai diskutuojama. Todėl šiuo požiūriu LUNI veikla gali būti lyginama su Pilietinės visuomenės institutu (PVI), kuris taip pat organizuoja įvairias paskaitas ir diskusijas – o tai vienas iš būdų, kuriuo siekiama viešajame gyvenime įtvirtinti pilietinės visuomenės idėją bei principus.
„Iš šalies žvelgiant į pilietinę visuomenę bei tokias iniciatyvas ir vienos, ir kitos, turbūt, vienodai prisideda. Tikrosios pilietinės visuomenės idealas yra susijęs su daug įvairių, alternatyvių, ideologiškai ir kitokiais požiūriais skirtingų judėjimų, diskusijų, klubų, organizacijų egzistavimu. Toks bruzdėjimas – tai būtų idealus variantas. Šiuo požiūriu tai tikrai pozityvi iniciatyva“, – sakė A. Ramonaitė.
LUNI tinklas plečiasi
Nuo 2008 metų rugsėjo pradžios gyvuojantis universitetas plečiasi. Jo puoselėtojai džiaugiasi, kad Lietuvoje jau esama 5 fakultetų: Vilniuje, Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Kuršėnuose. Į paskaitas susirenka 30 - 40 žmonių. Vilniuje paskaitos vyksta kiekvieną ketvirtadienį, kituose miestuose – rečiau. Be to, pirmadieniais radijo stoties „Start FM“ eteryje vyksta „LUNI valanda“, kurios metu aptariamos aktualijos, diskutuojama su dėstytojais, pristatomos paskaitos.
lrt.lt, 2009 03 31
