2009 02 05 LUNI Vilnius: Tomas Girdzijauskas ir Justas Ingelevičius. Vikinomika: kaip masinis bendradarbiavimas keičia viską
Iš Laisvasis universitetas.
Apie lektorius
Tomas Girdzijauskas (41 m.) yra eruditas, poliglotas lektorius, skaitantis unikalias plataus tematinio spektro paskaitas pvz.: pagreitinto mokymosi ir atminties lavinimo, verslo valdymo ir karjeros, pinigų, bendravimo, šeimos santykių, vaikų auklėjimo, sveikatos ir kt., sugebantis sudėtingas žinias perteikti lengvai suprantamu būdu. Jo turimos žinios neturi analogų Lietuvoje ir retai sutinkamos net ir svetur dėl jų enciklopediškumo, gilumo, aktualumo, naudojamų šaltinių spektro ir praktinės gyvenimo patirties.
Justas Ingelevičius (25 m.) – architektas, besidomintis praktiniu vikinomikos pritaikymu. Gimė Raudondvaryje, persikraustęs į Klaipėdą, lankė standartinį vaikų darželį ir standartinę mokyklą. Po to baigė architektūrą VGTU. Ten pat studijuoja ir toliau. Dirba architektu, projektuoja kaip įmanoma ekologiškesnius didelius ir mažus namus. Laisvalaikiu kalba apie atvirąsias technologijas, vikinomiką ir mokosi statyti šiaudinius namus. El. paštas: justas@zvejone.lt
Vikinomika
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikinomika
Vikinomika, vikiekonomika ('wiki' + 'ekonomika' angl. Wikinomics) - veiklos forma, apjungiant žmones ir panaudojant bei išnaudojant turimus išteklius saviorganizacijos būdu; veiklos principas, būdas. Sąvoką (naujadarą) sukūrė bei vikinomikos koncepciją pagrindė Don Tapscott (g. 1947 m.) ir Anthony D. Williams, 2006 m. išleidę knygą „Vikinomika - kaip masinis bendradarbiavimas viską keičia“ (angl. Wikinomics – How Mass Collaboration Changes Everything), kurią savaitraštis „The Economist“ ir dienraštis „The Financial Times“ paskelbė metų knyga. Pasak „Times“, vikinomika - naujoji jėga, kuri suburia žmones kartu ir apjungia juos į milžiniškas kolektyvines „smegenis“. Vikinomikai formuotis padėjo sėkmingas tarptautinis laisvosios interneto enciklopedijos projektas Vikipedija, prie kurios kūrimo prisidėti gali kiekvienas.
Pamatiniai principai
Pagal Tapscott, vikinomika remiasi 4 pagrindinėmis idėjomis kaip
- atvirumas,
- apsijungimas (bendradarbiavimui, keitimuisi ištekliais) (peering),
- dalinimasis (sharing) ir
- veikimas globaliai.
Masinis bendradarbiavimas, pavyzdžiui, verslo srityje gali pasireikšti kaip vad. „išteklių perkėlimas“ (outsourcing), į „išorę“ (out) iškeliant, perkeliant anksčiau (pvz., organizacijos) „viduje“ vykdytą veiklą, darbą, funkciją. Paslaugų srityje vikinominis modelis leidžia į vieną sistemą apjungti asmenų poreikių ir perteklinių išteklių, rezervų valdymą („taginimą“) arba sinchronizavimą realiuoju laiku į vieningą visumą, savotiškas „globaliąsias smegenis“, intelektą (apibūdinant psichologijos terminais - „kolektyvinę sąmonę“).
Taikymo sritys
Vikinomika gali būti pritaikoma pačiose įvairiausiose srityse. Vikinominis principas leidžia atvirai (atviro šaltinio būdu, open source) kurti, išplėsti, apjungiant į vieningą sistemą (visas sąsajas (interfeisus) apjungiančią sąsają) tokias sritis kaip, pavyzdžiui:
- organizacijų (įmonių, įstaigų) organizavimas ir vadyba: apjungiant visas viešasias valstybės valdymo funkcijas, taip pat diskusijas, jų reziumavimą, planavimą, dokumentų organizavimą;
- balsavimas, vertinimas (reitingavimas)
- teisėkūra, įstatymų leidyba, teisės aktų projektų rengimas (taip gali formuotis vad. „gyvoji konstitucija“)
- komercija, prekyba (pvz., eBay tipo pardavimų aukcionai; analogiškai galima prekyba ne tik daiktais, bet ir paslaugomis)
- barteriniai mainai (keitimasis, pvz., daiktais, paslaugomis ir informacija)
- organizacijų (pvz., įmonių, įstaigų) katalogai
- pažintys, socialiniai tinklai, žmonių (pvz., darbuotojų), darbo, išteklių paieška.
- edukacija, pvz Viki Universitetas ir jo analogas Laisvasis universitetas
- knygų rašymas, enciklopedijų pildymas
- ir daug kitų esminių gyvenimo sričių
Vikinomika Lietuvoje
Vikinomika Lietuvoje kaip masinio bendradarbiavimo bei saviorganizacijos pavyzdys pasireiškė žiniatinklyje kai 2003 m. vasarį buvo pradėtas kurti laisvosios enciklopedijos Vikipedijos projektas lietuvių kalba.
Lietuviškame TED projekte 2008 m. vasarą buvo ruošiamas vikinomikai analogiškas atviro masinio bendradarbiavimo modelis; TED forume veikia speciali skiltis - „Bendradarbiavimo augimas“ (Rise of collaboration).
Ties vikinominiais projektais jau dirba įmonės/organizacijos:
- "Terra Media"
- "Žinių Ekonomikos Forumas"
- "Aristera Dexia"
- "Laisvasis Universitetas"
Vikinominę filosofiją palaikančiam įmonių tinklui priklauso kompanija "VRS Group".
Vikinomika kaip veiklos modelis pirmą kartą viešai Lietuvoje buvo pristatytas 2009 m. sausio 29 d. LR Vyriausybės forume „Dialogas su Lietuva". Kaip veiklos principas bus naudojamas vad. „Dialogo plėtojimo grupėje" prie LR Vyriausybės bei LR Seime.
Nuorodos
- Ignas Brazauskas „Wikinomika – kaip masinis bendradarbiavimas viską keičia“ www.DELFI.lt, 2009 sausio mėn. 1 d. 14:27
- Knyga „Vikinomika" (rusų, anglų k.)
- Pasaulinės TED konferencijos tema "Bendradarbiavimo augimas" (Rise of Collaboration)
Komentarai
Klausytojas rašė ...
Aha, įdomi buvo paskaita. Regis, galima iš viso to kažką išspausti (idealus fizikos vadovėlis, viki konstitucija, omnikratija čia gal prie to paties, yra keli iš pvz.). Tik man nepatiko kalba apie Lietuvos didžiąsias idėjas ar vizijas, apie jų generavimą ir vėliau bendrą vykdymą. Čia glūdi nemaži pavojai, kliūtys ir esminiai idėjiniai prieštaravimai paverčiantys šį reikalą ne daugiau nei propagandiniu įrankiu valstybės rankose. Ne veltui prasimušė ir mintis apie ypatingą Lietuvos misiją pasaulyje. Čia jau visiškas nacionalistinis briedas. Ne pasauliui turime kažką duoti, o sau, šalia esantiems žmonėms. O pas žmones labai skirtingi poreikiai ir vizijos. Joks darinys, nei vikinomika, nei valstybė nesugeba ir niekada nesugebės visos tos įvairovės apjungti be daugiau ar mažiau prievartinės žmonių niveliacijos, pajungimo kažkokiems tikslams (tos top 10 idėjų vieniems bus super, kitiems- bottom 10). Čia ir yra silpna vieta. Kitas dalykas, kad vis tik nesulaukiau atsakymo apie tai kur eis vikinomikos sugeneruoti pinigai ir gerbūvis. Ten moderatorius bandė aštrinti šitą pusę, bet kažkaip buvo apsiribota nemokamų paslaugų ir darbo vietų didėjimo galimybių aiškinimu. Krabas
Saulius Norvaišas rašė ...
Nors paskaitoje ir nedalyvavau, bet vikinomikos tema kažkada buvo nagrinėjama ir noriu pasidalinti senomis išvadomis. Jos gali būti ir diskutuojamos. Dalyvavimas Vikinomikos projektuose niekuo nesiskiria nuo dalyvavimo klasikinės ekonomikos projektuose, tik atsiranda "tinklo" komponentas, kuriuo galima puikiai pasinaudoti. Pavyzdžiui, atvirojo kodo (open source) kuriama programinė įranga turi kelis homo economicus motyvus, nors jie yra šiek tiek pasislėpę: 1. Norėdamas išmokti programuoti, gali arba baigti mokamus programavimo kursus (t.y. sumokėti už mokslą), arba nemokant (standartinių pinigų; gali būti ir elektroniniai pinigai, kuriuos "spausdinti" gali bet kokia uždara bendruomenė) dalyvauti atvirojo kodo programą vystančioje komandoje; ekonominis motyvas aiškus - dirbi tarsi nemokamai ("dovanų ekonomika"), bet išties tai nemoki už pamokas. 2. Kitas ekonominis motyvas dalyvauti "dovanų ekonomikos" projektuose yra socialinio kapitalo kūrimas. Juk būdamas aktyvus ir kompetetingas vikinomikos narys tampi autoritetu, o tai sukelia teigiamas (ne neigiamas) ekonomines pasekmes - nori ar nenori to. Investavimas į gero savo vardo sukūrimą yra pats geriausias investavimas, tik ne visada tai pavyksta sėkmingai padaryti klasikiniais metodais ir ypač siekiant savęs pripažinimo per prievartą.
Abu motyvai yra klasikiniai ekonominiai motyvai, todėl joks entuziazmas be šių motyvų nepadės sukurti naujos ekonomikos (vikinomikos). Išties vikinomika nėra jokia nauja ekonomika - tai paprasčiausiai įtinklinta ekonomika (networked economics). Lygiai tuo pačiu aspektu žiūrint į omnikratiją (absoliučiai visų, ne tik deleguotųjų valdžią) motyvai dalyvauti sprendimų priėmime yra ne tik socialiniai, emociniai, moraliniai ir kitokie (tai nepaprastai svarbu!), bet ir ekonominiai - omnikratiškos šalies gyventojui būti politiškai aktyviu dar ir ekonomiškai turi apsimokėti.
--Saulius Norvaišas 17:16, 2009 vasario 6 (UTC)
ulu rašė ...
...neabejoju, kad wikinominis modelis tinkamas kelioms sritims, bet nenoriu sutikti, kad tas kolektyvinis, kompromisinis kūrybos būdas tinkamas tarkim lietuviško epo rašymui (Girdzijausko minėtas pavyzdys), kurio literatūrinė vertė natūraliai bus kompromisinė, t.y. vidutiniška, tinkama, teisingiau priimtina daugumai. Panašų vidutiniškumą galima prognozuoti bet kokiems kūrybiniems projektams, kurie ženkliai sumažintų progresą, kurio aukščiausios pakopos visada buvo statomos vienetų, o ne daugumos.
--ulu 12:20, 2009 vasario 18 (UTC)
Saulius Norvaišas rašė ...
Vidutiniškumui eliminuoti užtenka įjungti du komponentus: kompetenciją ir suinteresuotumą. Kūrybinį procesą palaikančioje sistemoje turi būti įsiūtas toks mechanizmas, kad iš kiek norimai didelio pradinio būrio dalyvių nekompetetingi greitai nubyrėtų. Viki neturi tokio mechanizmo ir negali jo turėti, nes viki yra paremta entuziazmu ir dovanų ekonomikos fenomenu. Suinteresuotumą galima sužadinti kad ir honoraru arba pažadu iškalti daugiausiai prisidėjusio prie epo rašymo autoriaus vardą marmuro lentoje. Ir viskas - šių dviejų komponentų pakanka, kad sistema susiorganizuotų be jokio centrinio moderavimo ir toltų nuo vidutiniškumo eksponentiniu greičiu.
--Saulius Norvaišas 18:51, 2009 vasario 18 (UTC)
Gedas rašė ...
Istorijoje yra pasitaike, kai zmogaus izvalgos ir mastymas buvo tiek pralenkes savo laika, kad amzininkai ji laike visiskai nekompetetingu fantazuotoju. Ka daryti, kad toks zmogus ir jo idejos nenubyretu drauge su kitais "nekompetetingais"?
--Gedas 19:48, 2009 vasario 19 (UTC)
Zen Jan rašė ...
Džiugu, kad toks mechanizmas veikia realiai (nors pusiau virtualioje erdvėje). Aišku, nepamaišytų ir virtualūs pinigai dėl suinteresuotumo, kaip SN rašo, bet kur pinigai,- ten atsiranda pelno siekimas, kur pelnas, ten sistemos vystymosi stabdys.
--Zen Jan 14:32, 2010 sausio 29 (UTC)
Labai aciu uz paskaita! Pirma mintis, kuri a priori padaro wikinomika utopija yra ta, kad ideja yra viena, o jos igyvendinimas yra visai kas kita. Jeigu ideja sugalvoti gali ir milijonas zmoniu - jos igyvendinimui reikalinga puikiai organizuota, hierarchine zmoniu grupe, griezta atranka, griezta prieziura ir testavimas.
Zinoma, sakysit OpenSource galima vadinti kaip wikinomics produktu, taciau butent tik programiniu-kompiuteriniu-virtualiu produktu kurimu wikinomika gali buti tinkama... Antra vertus, galbut ateityje visi persikelsim tik i virtualia erdve - gal tada wikinomikos principai ir gali veikti.
Antras komentarelis susijes su lietuviu kalbos isskirtinumu - Tomas neakcentavo skirtumo, kad kalba pasireiskia dviem budais: garsas ir tekstas. Gal pagal garsus (pvz. kirciavimas) lietuviu kalba ir yra arciausiai pirmykstes - archaiska, taciau kalbant apie rasytine kalba (o ta Tomas ir turejo omenyje kalbedamas apie "taginima") - musu kalba yra tam visiskai netinkama, nes ji praktiskai yra jauniausia Europoje!
--Klausytojas 19:41, 2009 vasario 5 (UTC)