Laisvasis universitetas - alternatyva aukštojo mokslo rinkai
Iš Laisvasis universitetas.
Praeitą penktadienį savo veiklą pradėjo Laisvojo universiteto (LUNI) filialas Klaipėdoje. Pirmąją paskaitą "Miesto smuklėje" skaitė du lektoriai iš Vilniaus. Istorikas, publicistas, internetinio portalo anarchija.lt autorius Kasparas Pocius pristatė laisvojo universiteto idėją, siekius ir tikslus, ekonomisto išsilavinimą turintis rašytojas ir vertėjas Darius Pocevičius supažindino su didžiųjų žmonijos mąstytojų sukurtomis socialinėmis utopijomis.
Kaip praėjo pirmoji paskaita uostamiestyje?
Darius Pocevičius: Puikiai. Buvo tik truputį keista, nes esame įpratę labiau prie akademinės aplinkos. Paprastai mūsų paskaitos vyksta auditorijose arba apšviestose galerijose - visi susėda ratu, kad jaustųsi lygiaverčiai paskaitos ir diskusijų dalyviai. Šįkart paskaita vyko bare, prietemoje. Dėl to jautėmės šiek tiek nepatogiai, kaip aktoriai ar šou dalyviai, kalbantys prietemoje paskendusiai auditorijai.
Kasparas Pocius: Džiaugiamės, kad klaipėdiečių susidomėjimas Laisvuoju universitetu buvo didelis. Tikimės, kad jis neišblės.
Kokia numatoma Laisvojo universiteto paskaitų programa Klaipėdoje artimiausiu metu?
Kiekvieno LUNI filialo iniciatyvinė grupė pati sprendžia, ką nori daryti. LUNI filialo Klaipėdoje veiklą koordinuoja Meno kūrėjų sąjunga. Artimiausiu metu numatoma ekologinio klubo "Žvejonė" paskaita apie klimato atšilimą, teatralo Beno Šarkos paskaita apie molio ir grybų kultūras, kultūrologo Gintauto Mažeikio, rašytojo Šarūno Navickio paskaitos.
Kaip dažnai paskaitos vyks?
Vilniuje LUNI paskaitos vyksta kiekvieną savaitę, filialuose - kas porą savaičių.
Laisvojo universiteto Klaipėdoje paskaitos visada vyks bare?
Darius: Ne. LUNI neturi konkrečios vietos, universiteto rūmų. Tai - idėja, kurios variklis yra žmonių noras mokytis.
Kasparas: LUNI nėra institucija, sienos, o tinklas ir galimybė keisti vietas pagal žmonių mobilumą.
Papasakokite trumpai, kas yra Laisvasis universitetas, kaip jis atsirado?
Darius: Ši idėja pasaulyje nėra nauja. Kitur tokie universitetai vadinami gatvės, atviraisiais universitetais. Lietuvoje laisvojo universiteto idėją interneto puslapyje hardcore.lt iškėlė pankai, įkūrę virtualų laisvąjį universitetą. Prieš metus vasaros pradžioje įsikūrė internetinis forumas kaimas1968, kuris prisiminė 1968-ųjų metų įvykius Paryžiuje. Forumo dalyviai vieną kartą susitiko kaime, padiskutavo, vėliau įkūrė nepriklausomą skaitymo seminarą. Paskui tą idėją pasičiupome mes.
Kokie Laisvojo universiteto tikslai, siekiai?
Darius: LUNI galima pavadinti savišvietos būreliu, į kurį žmonės ateina pasidalinti savo žiniomis. Tokio pobūdžio susirinkimai Lietuvoje egzistavo spaudos draudimo metais. Tais laikais žmonės rinkdavosi slapta trobose mokytis lietuvių kalbos.
Norime, kad LUNI taptų alternatyva valstybinei švietimo sistemai, jaunimo lūkesčių neatspindinčioms griežtai reglamentuotoms ir patvirtintoms mokymo programoms. Norime, kad studentai patys sau susiorganizuotų mokymąsi.
Kuo LUNI paskaitos skiriasi nuo valstybinio universiteto ar kokių nors visuomeninių organizacijų rengiamų paskaitų?
Kasparas: Mes siekiame ne tik pateikti teorines žinias, bet ir tokias, kurias galima įgyvendinti praktiškai. Norime, kad studentai netaptų žinių įkaitais. Manau, kad Laisvajame universitete gali būti šiek tiek sveiko radikalizmo.
Darius: Teorija dažnai atbaido jaunimą. Jie skundžiasi, kad senukas jiems skaito nuobodžius dalykus, kurie gyvenime niekam nereikalingi. Mes siekiame, kad paskaitos būtų artimos mūsų kasdienybei.
Kasparas: Tradiciniame universitete siekiamybė yra karjera, diplomas. Laisvajame - žinios, kurios padeda formuotis laisvam, savarankiškai ir kritiškai sugebančiam mąstyti žmogui.
Darius: Kai Lietuvoje rinkimus laimėjo konservatyvūs dešinieji ir švietimo ministru tapo neoliberalas, mokslą siekiama padaryti rinkos dalimi. Studentas verčiamas tapti mokslo pirkėju. Investuodamas į save, vėliau jis tikisi pelno iš savo investicijos. Manau, kad tokie rinkos santykiai per ketverius metus labai įsišaknys ir išsikeros Lietuvos švietimo sistemoje. Mokslui primetama vartojimo ideologija.
Jūsų paskaitos yra nemokamos?
Be abejo. Pinigai mūsų veikloje nedalyvauja.
LUNI turi filialus ir Kuršėnuose, Panevėžyje, Alytuje. Į paskaitas reikia važinėti. Tai kainuoja.
Kasparas: nemėgstu šio palyginimo, tačiau LUNI yra tam tikras sąjūdis. Tinklą kuriame ne mes, o įvairios paminėtų miestų bendruomenės. Jos gali keistis tarpusavyje žiniomis, lektoriais. Mes atvažiavome į Klaipėdą, klaipėdiečiai atvažiuos į Vilnių.
Taip, kelionė mums kainuoja ir mokame už ją patys iš savo pinigų. Juolab kad atvykę į Klaipėdą sausio 16 d. turėjome progos kitą dieną sudalyvauti ir mitinge.
Dalyvavote ir riaušėmis pasibaigusiame mitinge Vilniuje. Kasparas vadinamas vienu iš riaušių ideologų. Kaip vertinate įvykius?
Darius: Norime pabrėžti, jog LUNI nėra politinė struktūra ir jokios ideologijos jis neskleidžia. Tai yra iniciatyvinė grupė, kurios veikla švietėjiška.
Aš asmeniškai neigiamai vertinu įvykius Vilniuje. Riaušės buvo išprovokuotos. Žmonės susirinko, pašūkavo, pasimėtė sniego gniūžtėmis ir pradėjo skirstytis, tačiau nei iš šio, nei iš to buvo sustatytas policijos kordonas, ir tada žmonės supyko.
Kasparas: Mano nuomone, valstybė išprovokavo riaušes du kartus. Pirmiausia, mitingas įvyko dėl žvėriškos Vyriausybės politikos skurdžiausiai gyvenančių, kultūros žmonių atžvilgiu. Antra, riaušės kilo, kai policija pradėjo šaudyti į žmones.
Kalbėjosi Jurga PETRONYTĖ
Vakarų ekspresas, 2009 m. sausio 20 d.
